Dubingių piliavietė yra Asvejos ežero pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala. Tai didelė, apie 500 metrų ilgio ir iki 200 metrų pločio kalva. Dubingių piliavietė yra paskelbta Lietuvos kultūros paminklu ir įtraukta į Archeologinių vietų sąrašą.
Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 metais aprašant Livonijos ordino puolimą. Tokie puolimai, kurie liko užfiksuoti kronikose, buvo ir 1373, 1375 metais. Kol kas nedidelės apimties archeologiniai tyrimai neleidžia neabejotinai teigti, kad Dubingių piliavietė išaugo iš buvusios medinės pilies ir priešistorės laikais naudoto piliakalnio, bet labai tikėtina, kad dalis dabartinės kalvos buvo naudota kaip piliakalnis.
Dubingių piliavietės galimą ankstesnę raidą netiesiogiai patvirtina tai, kad čia po Žalgirio mūšio Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas stato pilį ir jau 1415 metais joje pakviečia pasisvečiuoti karalių Jogailą ir jo dvarą. Prieš 1430 metus Vytautas piliavietėje fundavo ir pastatė šv. Dvasios vardo bažnyčią. Tolimesnė piliavietės raida rašytiniuose šaltiniuose atsekama jau tik nuo XV amžiaus pabaigos – XVI amžiaus pradžios, kada maždaug iki 1508 metų ji atitenka Radviloms.
Nuo to laiko iki XVII amžiaus vidurio Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos. XVII amžiaus antrojoje pusėje pagrindine Radvilų pilimi tapus Biržams, prasidėjo Dubingių nuosmukio laikas. 1808 metais Dubingius nusipirko M. Tiškevičius, bet to meto planuose piliavietės vietoje pažymėta tik buvusių pastatų griuvėsių vietos, o visa likusi teritorija yra dirbami laukai ir šienaujamos pievos.
Dubingiai siejami su garsiais Radvilų giminės atstovais: Mikalojumi Radvila Ruduoju (Vilniaus vaivada, LDK kancleris ir didysis etmonas), Mikalojumi Radvila Juoduoju (LDK kancleris, Vilniaus vaivada bei Livonijos vietininkas), Barbora Radvilaite (Lenkijos karalienė).
Piliavietės inventoriai rodo, kad Radvilų rūmai buvo mūriniai, dviejų aukštų, su rūsiais, bokštu ir kitomis patalpomis. Vytauto funduota Dubingių bažnyčia 1565 metais Mikalojaus Radvilos Rudojo iniciatyva buvo perduota evangelikams reformatams. 1620 metais Jonušo VI Radvilos iniciatyva senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta nauja, didelė, Renesanso stiliaus vienabokštė, mūrinė bažnyčia. Nuo XVII amžiaus pradžios Dubingių evangelikų reformatų šventovę buvo siekiama paversti Radvilų giminės muziejumi.
2009 metais Dubingių piliavietėje Radvilų giminės atstovų palaikai buvo iškilmingai perlaidoti.
Konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ metu siūloma aplankyti nacionalinių ir regioninių parkų įdomesnes vietoves, gamtos bei kultūros paveldo objektus ir fotoaparatu juos užfiksuoti.
Kur nusifotografuoti? Atvykite į Dubingius ir mediniais laiptais (už tilto per Asvejos ežerą) užlipkite į kalną. Buvusios Radvilų bažnyčios vietoje (jos vietą žymi pamatų kontūras) nusifotografuokite prie paminklinės lentos, kur šiuo metu yra perlaidoti Radvilų didikų palaikai.