Neįsivaizduojantiems, kaip atrodo šis medis, geriausią iliustraciją pateikia viena iš Afrikos legendų. Joje pasakojama, kad velnias baobabą išrovė, apvertė ir įkišo į žemę, dėl to jo išvaizda panaši į medį, augantį aukštyn šaknimis.
Afrikos tautos jau nuo seno naudoja šio medžio dalis. Europą baobabo vaisius pasiekė visai nesenai. Pirmiausia ši naujovė atkeliavo į Didžiąją Britaniją, kai prieš metus Europos Komisija priėmė palankų sprendimą dėl baobabo produkcijos importavimo į šią šalį. Idėją pasiūlė pelno nesiekianti organizacija „Phyto Trade Africa“.
Baobabo vaisiai yra 15-30 centimetro ilgio, panašūs į pailgus moliūgus, apsaugoti kieta žieve ir plaukuoti. Afrikoje vaisius atidaromas mechaniškai, rankomis išrūšiuojamos jo dalys: minkštimas, sėklos ir augalinis pluoštas.
Baobabo vaisiuje yra 6 kartus daugiau vitamino C nei apelsinuose, dvigubai daugiau kalcio nei karvės piene, daug B grupės vitaminų, magnio, geležies, fosforo ir gausu antioksidantų.
„Phyto Trade Africa“ atstovė Lucy Welford skonį apibūdina kaip „kažką tarp greipfruto, kriaušės ir vanilės“.
Be naudingų vaisių ir sėklų, naudojami ir baobabų lapai. Nustatyta, kad jie veiksmingai mažina aukštą temperatūrą, malšina uždegimus, turi antiastminių savybių, taip pat naudojami kaip prieskonis.
Pasak „National Geographic“ bendradarbių, Malavyje moterys, pardavusios surinktą vaisių derlių, surenka pakankamai pinigų apmokėti vaikų mokslams. Ekspertai potencialų baobabų tarptautinės prekybos dydį įvertina maždaug 2,8 mlrd. litų per metus. Šiuo metu JAV ir kai kuriose Europos šalyse galima nusipirkti vaisių, uogienių, gėrimų, papildų ir kitų gaminių su baobabų ekstraktais.
Lietuvoje įsigyti šio vaisiaus ar kitų produktų kol kas neįmanoma.