Pasaulyje gausu tokių vietų, kokias, gyvendamas nei kriokliais, nei ugnikalniais negalinčioje pasigirti Lietuvoje, sunkiai ir įsivaizduotum. Iš žemės „augantys“ stalagmitai, primena skulptūras, keistos spalvos vandens telkiniai - tarsi lengvu teptuko potėpiu nutepti, peizažą norėjusio paryškinti dailininko. Stingdantys negyvi ledynai - kontrastas kažkur kitame pusrutulyje gyvybe knibždantiems koralų rifams bei miškams. Reikia pripažinti, gamta turi menininko gyslelę.
GRYNAS.lt kviečia peržiūrėti dešimt įspūdingiausių gamtos kūrinių.
Čedžu salos lavos vamzdynai Pietų Korėjoje
Šioje vulkaninės kilmės saloje stūkso kalnai ir 1950 metrų aukščio Halasano ugnikalnis, pakrantėse gausu uolienų. Lankytojus pasitinka bene įspūdingiausias pasaulyje požeminių lavos koridorių tinklas. Poilsiautojai taip pat gali pasigrožėti kriokliais ir paplūdimiais.
Bromo ugnikalnis Indonezijoje
Rytinėje Javos salos dalyje įkurtame nacionaliniame parke veikia dūmais „besispjaudantis“ ugnikalnis, kuris atrodo lyg paskendęs smėlio jūroje. Kadangi jis vis dar aktyvus, neseniai buvo nuspręsta šį gamtos darinį išbraukti iš turistinių maršrutų. Dabar tai vienas iš Javos hinduistų piligriminės kelionės tikslų. Šios religijos atstovai kasmet renkasi į Kasados festivalį ir į veikiantį kraterį meta gyvus viščiukus.
Karstinės tuštumos Vengrijos ir Slovakijos urvuose
Šie didžiuliai Agteleko ir Slovakijos tuštumų urvai susiformavo dėl išplautų klinčių ir dabar saugo didžiausius pasaulyje stalagmitus. 21 kilometrų ilgio Baradla ir Domica urvų kompleksas driekiasi palei Vengrijos-Slovakijos sieną.
Igvasu nacionalinis parkas Argentinoje
Igvasu upės krioklys krinta iš 80 metrų aukščio. Krioklį sudaro 275 salomis atskirtos protakos, kurių bendras ilgis – 2,7 kilometro. Šį gamtos kūrinį galima pasiekti iš Brazilijos, Argentinos ir Paragvajaus. Lankytojus čia vilioja ne tik krioklio U formos vadinamoji „Velnio gerklė“, bet ir pupinių šeimos medžiai, aplink skraidantys drugeliai, didžiasnapiai tukanai bei vikrieji kolibriai.
Tsingi de Bemarahos rezervatas Madagaskare
(nuotr. viršuje)
Lankytojus į šią salos vakaruose esančią vietovę traukia unikalūs karstinių reljefų dariniai bei lemūrų, chameleonų ir nykstančių paukščių gyvenami mangrovių miškai. Dažnai čia atrandamos anksčiau nežinomos buvę gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, įvairiaspalvės varlės ar šikšnosparniai. Dar vienas stebuklas – iš Madagaskaro aukštikalnių tekanti Manambolo upė, kurios vanduo parausta nuo nešamų uolienų.
Kristalų urvas Meksikoje
Požeminį urvą šalies Čihuahua valstijoje grupelė kalnakasių atiko vos prieš 11 metų. Dabar šis urvas garsus savo milžiniškais ir gausiais selenito kristalais, kurie siekia net iki 11 metrų ilgio ir iki 55 tonų svorio. Lankytojai net ir su specialia apranga čia gali pasisvečiuoti labai trumpai – temperatūra siekia iki 43 laipsnių karščio, o oro drėgnumas – iki 90-100 procentų. Dabar šio gamtos stebuklo ateitis neaiški. Urvas gali būti uždarytas ir užtvindytas, taip siekiant pristabdyti kristalų irimą ir išsaugoti juos ateities kartoms. Kristalų urvas pradėjo formuotis prieš 600 tūkstančių metų ir gausybę iš jų glūdėjo po vandeniu.
Fandžio įlanka Kanadoje
Ši įlanka yra viena iš keturių vietų Žemėje, kuriose vyksta didžiausi potvynių ir atoslūgių svyravimai. Du kartus per dieną Fandžio įlankos gylis pakinta net 17 metrų. 100 milijardų tonų jūros vandens sugrįžta ir atsitraukia į Atlanto vandenyną savo griaunamąja jėga pakrantėje formuodami unikalias magminių bazalto uolienų „skulptūras“.
Punkaharjo ozo gamtinis rezervatas Suomijoje
Pietų Savojos regione plytintį 7 kilometrų ilgio ozą besitraukdami suformavo ledynai. Šis iš smėlio suformuotas darinys tūkstantmečius tarnavo kaip svarbiausias Rytų Suomijos prekybos kelias. Iš abiejų pusių ozą supa ežerai bei grybautojų ir uogautojų laukiantys aukšti pušynai.
Liuleo užšąlanti jūra Švedijoje
Ši Baltijos jūros Bosnijos įlankoje esanti vieta – tikrai ne vienintelė pasaulyje žiemą užšąlanti jūra. Įdomu tai, kad Liuleo uostamiestis yra smarkiai nutolęs nuo kranto, o žiemą užšalęs vandens paviršius tarnauja kaip papildomas gatvių tinklas. Važiuojantiems automobiliu čia patariama neprisisegti saugos diržų, kad patekus ant plono ledo būtų galima greičiau iš jo išsikapstyti. Gruodžio – vasario mėnesiais ledą vietiniai pritaiko ir pramogoms – čiuožinėja pačiūžomis arba rogėmis.
Baikalo ežeras Rusijoje
Sibire tyvuliuojantis ežeras – daugiau nei 1600 metrų gylio ir daugiau kaip 25 milijonų metų amžiaus. Tai ne tik giliausias ir seniausias pasaulyje ežeras. Jame yra susikaupę beveik 20 procentų viso pasaulyje esančio gėlo vandens. Ežeras yra išsaugojęs unikalią ekosistemą, kurioje glaudžiasi daugiau nei 2600 rūšių augalų ir gyvūnų. Tai baikaliniai ruoniai, omuliai, gėlavandeniai kūjagalviai, baikalinės plernės ir daugybė kitų keistų, niekur kitur nesutinkamų gyvūnų rūšių.