Juos atrinkti padėjo Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis patarėjas bei Europos geologinio paveldo išsaugojimo asociacijos tarybos narys Jonas Satkūnas.
1. Didysis kanjonas JAV (erozijos masto pavyzdys)
Daugelis prisiekusių keliautojų jau yra aplankę ar bent rimtai svajoja pamatyti Arizonoje (JAV) esantį štačių šlaitų tarpeklį vadinamą Didžiuoju kanjonu. Šio gamtos stebuklo gylis siekia 1600–2000 m, ilgis – 446 km, o plotis svyruoja nuo 6,4 iki 29 km.
Seniausios kanjono uolos skaičiuoja 1,8 milijardus metų, o jauniausios – 270 milijonų metų, tačiau pats tarpeklis susiformavo kur kas vėliau – jį per daugiau nei 6 milijonus metų išgraužė Kolorado upė. Šio kanjono tarpeklyje bei urvuose priešistoriniais laikais gyvenvietes kūrėsi indėnai, manoma, kad pirmas žmogus iš Europos jame apsilankė 1540 metais, o pirmoji ekskursija po jį įvyko 1869 m. Didžioji dalis kanjono priklauso Didžiojo kanjono nacionaliniam parkui.
2. Jeloustono parko geizeriai JAV (magminis procesas, bręstantis supervulkanas)
Jeloustono nacionaliniame parke, kuris yra Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijose (JAV), ir yra laikomas pirmuoju bei seniausiu nacionaliniu parku pasaulyje, galima išvysti nepaprastus geizerius.
Manoma, kad parkas įsikūręs ant taip vadinamo „karštojo taško“, todėl jis žymus geizeriais, geoterminiais reiškiniais ir karštaisiais šaltiniais. Šiame parke yra aukščiausias pasaulyje geizeris vadinamas Didžiuoju geizeriu. Jis išsiveržia kas 7-15 valandų, o jo fontanas trykšta į 60 metrų aukštį.
Patį Jeloustono parką suformavo prieš 2,2-0,6 milijonus metų įvykę vulkano išsiveržimai, o pats parko pavadinimas kilo iš greta tekančios upės, kurią taip pavadino anglai, pastebėję kanjone esančias geltonos spalvos uolienas.
3. Danakilo depresija Etiopijoje (plyštanti žemė ir verdanti magma)
Danakilo depresija dar kitaip vadinama pragaru žemėje. Ši vieta yra kur kas žemiau jūros lygio – per 100 metrų žemiau kai kuriuose taškuose. Danakilo depresija yra ne tik viena iš karščiausių vietų pasaulyje, bet ir viena iš geologiškai aktyviausių: iš esmės tai – išsilydžiusi, rūgšti ir nuolat burbuliuojanti platybė. Jos kraštovaizdį galima apibūdinti kaip geltonai ir raudonai neoninį.
Kai kurių šios vietos baseinų pH pagal rūgštingumą galima būtų prilyginti akumuliatoriaus pH. Vietomis čia matomos plonos druskos plutos slepia mirtinus rūgšties telkinius. Danakilo depresija yra viena iš labiausiai gyvybės apleistų vietų pasaulyje.
4. Son Doong'o urvas Vietname (karstinis procesas)
Hand Son Doong'o urvas laikomas didžiausiu pasaulyje. Jį galima rasti Phong Nha-Ke Bango nacionaliniame parke Vietname. Nors urvas atrastas 1991 metais vieno vietinio gyventojo, ilgą laiką dėl iš jo sklindančio keisto šniokštimo, kurį kaip paaiškėjo sukelia ten tekanti upė, į jį bijota užeiti. Šis urvas tapo žinomas, kai 2009 metais jį ėmė tirti britų speleologai, kurie nustatė, kad jis 5 kartus ilgesnis už anksčiau didžiausiu Vietname laikytą Phong Nha-Ke urvą.
Didžiausia šio urvo ertmė yra apie 9 km ilgio, iki 250 metrų aukščio ir 150 metrų pločio. Son Doong‘as lenkia net Deer urvą, rastą Malaizijoje, ir šiuo metu yra didžiausias pasaulyje.
5. Velnio bokštas JAV (bazaltinis stulpas, praeities vulkanizmo ir erozijos kūrinys)
Velnio bokštas iš tiesų yra milžiniškas (aukštis yra 265 metrai, plotis siekia 100 metrų) bazaltinis monolitas JAV, šiaurės rytų Vajominge. Jis susiformavo vulkaninei lavai išsiveržus pro uolienas. Šis taip vadinamas Velnio bokštas yra matomas iš 160 km atstumo, ypač dėl to, kad aplink nėra jokių kitų aukštų uolų.
Šis gamtos kūrinys unikalus ir tuo, jog keičiantis dienos ir metų laikui jo uolienos keičia spalvą, todėl jo pamatyti turistai plūsta ne po kartą. Geologai mano, kad Velnio bokštas skaičiuoja jau 50 milijonų metų.
6. Baringerio krateris JAV (meteorito smūgis)
Baringerio krateris dar kitaip vadinamas meteoro krateriu, nes būtent tokia yra jo atsiradimo istorija. Šis krateris yra Arizonoje (JAV). Jis pavadintas geologo Danielio Baringerio garbei, kuris ir buvo pirmasis nuspėjęs kraterio atsiradimo kilmę. Baringerio krateris yra vienas jauniausių mūsų planetos istorijoje, todėl pasižymi taisyklinga forma ir gerai išsilaikiusiu kraštovaizdžiu. Šis krateris yra 170 metrų gylio ir 1,2 km skersmens.
Manoma, kad krateris atsirado, kai prieš 50 tūkst. metų keletą šimtų tūkstančių tonų svėręs meteoritas rėžėsi į Žemę 65 tūkst. km per valandą greičiu.
7. Kristalų ola Meksikoje (požeminiai gipso kristalai)
Dar vienas nepaprastai įdomus gamtos reiškinys yra Meksikoje. Tai – milžiniškų kristalų ola, esanti 300 metrų gylyje po Nikės miestu. Ši vieta laikoma viena ekstremaliausių pasaulyje.
Daugelio kristalų ilgis siekia apie 6 metrus, o kai kurių – net 11 metrų. Jų storis taip pat gali siekti metrą. Dėl šios priežasties urvas vadinamas milžiniškų kardų urvu.
Oloje yra labai karšta – temperatūra siekia 45°C – 50°C , o drėgmė – beveik 100 proc. Tokį karštį palaiko giliau po žeme esanti magmos ertmė. Žmogus tokiomis sąlygomis galėtų ištverti ne ilgiau poros valandų net ir su specialiu vėsinančiu kostiumu.