1. Buvo kosmose
2012 m. JAV astronautas Donas Petitas į Tarptautinę kosminę stotį atsivežė keletą saulėgrąžų sėklų. D. Petitas reguliariai rašė tinklaraštį ir dalijosi sodininkavimo proceso nuotraukomis.
2. Seka Saulę
Saulėgrąža yra ne tik labai panaši į Saulę, šio šviesos ir šilumos šaltinio jai reikia ypač daug – nuo 6 iki 8 valandų per dieną.
Saulėgrąžos pasižymi heliotropizmu. Žiedų pumpurai ir jauni žiedai rytais yra nukreipti į rytus ir dienos metu juda paskui Saulę. Tačiau sėklų auginimo metu žiedai pasunkėja, stiebai sustingsta ir subrendusių žiedų galvutės paprastai lieka nukreiptos į rytus.
3. Vienos aukščiausių gėlių
Saulėgrąžos yra aukštos – aukštesnės už daugelį kitų sodo gėlių. Ar žinojote, kad vos per šešis mėnesius saulėgrąžos gali užaugti iki 365 cm aukščio. Dėl savo aukščio šios gėlės ne kartą yra atsidūrusios ir Gineso rekordų knygoje.
Pavyzdžiui, 2015 m. vokietis Hansas Peteris Schifferis išaugino apie 10 metrų siekiančią saulėgrąžą. Ypač aukštų šių gėlių fiksuota ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, pernai Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Buikiškės kaime gyvenančios Vilijos Eičienės kieme auganti saulėgrąža pasiekė beveik 4 metrų aukštį.
4. Viename žiede turi daugybę mažų
Milžinišką saulėgrąžų žiedą sudaro daugybė mažų žiedų. Saulėgrąžos centre, kur išsivysto sėklos, yra smulkūs žiedai, kuriuos mėgsta bitės.
Kalbant apie saulėgrąžos vidų, jis sudarytas iš mažesnių žiedų. Išoriniai žiedlapiai vadinami spinduliniais žiedynais. Viduryje esančios sėklos turi vyriškus ir moteriškus lytinius organus ir gali subrandinti sėklas. Jos apsidulkina pačios arba pritraukia žiedadulkes iš vėjo ir vabzdžių.
5. Gali būti ir ne geltonos
Nors daugelis saulėgrąžas žino kaip geltonos spalvos gėles, jų gali būti įvairių. Pasaulyje yra daugiau kaip 60 saulėgrąžų veislių – kai kurios iš jų turi dryžuotus žiedlapius. Kai kurios saulėgrąžos taip pat turi skirtingus atspalvius: aukso, kreminį, rausvą, rožių ir net šokolado.
6. Naudotos gydymo tikslais
Meksikoje buvo manoma, kad saulėgrąžų žiedai malšina krūtinės skausmą. Kelios Amerikos indėnų gentys pritarė augalo gydomosioms savybėms. Čerokiai naudojo saulėgrąžų lapų užpilą inkstams gydyti, o dakotai – krūtinės skausmui ir plaučių negalavimams malšinti.
7. Naudingos organizmui
Saulėgrąžose yra gausu augalinių riebalų ir juose tirpstančių vitaminų – A, D ir E. Polinesočiosios riebiosios rūgštys, esančios augaliniame aliejuje, padeda mažinti cholesterolio lygį kraujyje ir lėtina senėjimo procesus. Baltame sėklų branduolyje yra daugiau nei 25 proc. visaverčių maistinių baltymų, apie 35 proc. riebalų ir daug angliavandenių. 100 g saulėgrąžų yra 300 mg magnio – šešis kartus daugiau nei rupioje duonoje.