Šiandien įvairios gyvūnų rūšys nyksta vis didėjančiu tempu dėl žmonių kišimosi į natūralias ekosistemas. Pavojuje yra įvairios primatų, tropinių paukščių, amfibijų rūšys. Mokslininkai pabrėžia, kad ateityje šis tempas vis didės nes evoliucijos tempai nėra tokie greiti, kad galėtų atsverti vis didėjantį žmogaus gamtos užvaldymą. Pateikiame 7 gyvūnų rūšis, kurios galutinai išnyko per itin trumpą laiką – pastaruosius dešimt metų.
2015 m. - Rytų Puma, Concolor Couguar
Ši didžioji Šiaurės Amerikos katė paskutinį kartą buvo pastebėta 1938 m. Maino valstijoje, ir oficialiai išnykusia rūšimi pripažinta 2015 metais. Kadaise aptikta didžiojoje Amerikos dalyje, rūšis itin sparčiais tempais pradėjo nykti europiečiams pradėjus kirsti miškus XIX a. Dėl to sumažėjo šių kačių grobio - baltauodegių elnių populiacija, kuri taip pat yra ties išnykimo riba.
2013 m. – Formosos debesuotasis leopardas, Neofelis nebulosa brachyuran
Formosos debesuotasis leopardas - debesuotojų leopardų porūšis. Šios katės paskelbtos išnykusiomis po ilgų, 13 metų trukusių, JAV ir Taivano zoologų pastangų aptikti šias kates Taivano saloje, šių kačių kadaise buvusioje natūralioje buveinėje.
2012 m. - Pinta salos vėžlys, Chelonoidis abingdoni
Šios endeminės, tik Galapagų salyne gyvenusios milžiniškų vėžlių rūšies paskutinis egzempliorius - Vienišius Džordžas - nugaišo 2012-aisiais, kai jam buvo apie 100 metų. Manoma, kad kadaise salyne gyveno virš 300 tūkst. gigantiškų vėžlių egzempliorių, tačiau XVIII-XIX amžiuje banginių medžiotojai ir piratai, prasukdami pro salyną, naudojo šiuos vėžlius kaip vieną iš pagrindinių savo maisto šaltinių. Tad jų populiacija greitai susitraukė. Šiandien didžiausią grėsmę išlikusiems salyno vėžliams kelia vis didėjantys turistų skaičius bei nevietinių rūšių atgabenimas į salas.
2011 m. - Vietnamo Javos raganosis, Rhinoceros sondaicus annamiticus
Paskutinis laisvėje gyvenantis Vietnamo raganosis nugaišo 2011 m., veikiausiai sumedžiotas brakonierių dėl savo vertingo rago. Raganosis priklausė platesnei – Javos ragnosių grupei. Tai buvo paskutinis iš Javos raganosių, vaikščiojusių žemynine Azija, nes artimiausi jų giminaičiai - Indijos Javos raganosiai - buvo išnaikinti dar praėjusiame amžiuje. Iš viso yra išlikusių apie 50 šios rūšies individų, kurie gyvena nelaisvėje - viename iš Indonezijos nacionalinių parkų.
2009 m. Kalėdų salų šikšnosparnis, Pipistrellus murrayi
Šis mažas, vos kelis gramus sveriantis, šikšnosparnis paskutinį kartą radiolokatoriaus pagalba buvo užfiksuotas 2009 metų vasarą. Šikšnosparnių populiacija Kalėdų salose sparčiai sumažėjo per pastaruosius du dešimtmečius, išnykimo priežastis dar nėra iki galo patvirtinta. Manoma, kad prie rūšie išnykimo galėjo prisidėti invazinių gyvačių rūšis, atgabenta iš Australijos, taip pat saloje naudojami insekticidai, kurių patekdavo į šikšnosparnių organizmą kartu su sumedžiotais vabzdžiais. Baiminamasi, kad šikšnosparnių staigus išnykimas paveiks ir taip trapią salos ekosistemą.
2007 m. Kinjos drambliažuvė, Psephurus gladius
Ši didžiausia pasaulyje gėlų vandenų žuvis, galėjusi užaugti iki 7 metrų ir svėrusi iki pusės tonos, galutinai išnykusia paskelbta prieš penkmetį. Šių žuvų, kadaise buvusioje vienintelėje natūralioje buveinėje- Jangdzės upėje, 1983 m. pastačius milžinišką Gehzoubos hidroelektrinę, susidarė nenatūralus barjeras, padalinęs upę į dvi dalis. Žuvims tapo nepraplaukiamas kelias tarp upės deltos, kur jos gyvendavo didžiąją metų dalį ir aukštupio, kur jos neršdavo.
2007 m. Jangdzės upės delfinas, Lipotes vexillifer
Šie gėlavandeniai delfinai, vietinių gyventojų kadaise dar vadinti „upės dievais”, mokslininkų - „gyvomis fosilijomis”, išgyveno planetoje daugiau nei 20 milijonų metų. Tačiau rūšiai galutinai išnykti pakako vos 50 metų. Kaip ir dramliažuvė, šis unikalus gyvis išnyko dėl upės ekologinės pusiausvyros suardymo, brakonieriavimo, užterštumo bei didelio laivų srauto.