Adrenalino fanatikas: amerikietis net po sužalojimų nenustoja glėbesčiuotis su tigrais

Turbūt retas nėra girdėjęs apie „liūtų užkalbėtoju“ vadinamą Keviną Richardsoną, įkūrusį rezervatą Pietų Afrikoje. Tačiau jam ant kulnų lipa didžiųjų kačių mylėtojas Karlas Bovardas, kasdien rytą pradedantis apsikabinimais su pavojingais plėšrūnais.

Kaip dauguma žmonių atsikėlę turi tradiciją išgerti puodelį kavos, taip K. Bovardas nuskuba pasigalynėti su 8 tigrais ar liūtais, auginamais aptvare.

Jis neslepia, kad jo meilė didžiosioms katėms vieną dieną gali labai neromantiškai baigtis.

„Mirtis būtų blogiausia baigtis. Jie tiesiog instinktyviai žino, kur yra gyvybiškai svarbios vietos. Todėl būdamas šalia didžiųjų kačių stengiuosi nepalikti neapsaugoto, atidengto kaklo, nepalikti jiems galimybės mane nužudyti vienu grybštelėjimu“, - apie riziką kalba K. Bovardas.

Nesiryžta tik atimti mėsos gabalo

Prieš devynerius metus Karlas įkūrė ne pelno siekiančią švietėjišką organizaciją „Viena vizija“ („Single vision“, - angl.), kurios būstinė yra tiesiog vyro namai Floridoje.

K. Bovardas tarsi iš anksto atremia pasipiktinusių gyvūnų mylėtojų kritiką.
„Manau, kad liūtų ir tigrų auginimas nelaisvėje, kur žmonės gali juos pamatyti iš arti, sukelia žmonėms susižavėjimą ir jie suvokia, kokie šie gyvūnai yra svarbūs“, - dėsto K. Bovardas.

Vienas iš jo augintinių - per 300 kilogramų sveriantis Sibiro tigras Samsonas.
Kai šis „tigriukas“ atsistoja ant užpakalinių kojų, kad pasiektų buteliuką su maistu, tampa gerokai aukštesnis už savo šeimininką.

„Tikrai nedaug tigrų, kurie būtų didesni už šį“, - sako K. Bovardas.
Kas savaitę vyrui tenka pirkti beveik 700 kilogramų mėsos.

„Čia mūsų draugystė pasikeičia, - ramiai dėsto vyras, stovėdamas prie mėsą ėdančio liūto. - Negaliu prieiti ir atimti to mėsos gabalo, nė mažiausio gabalėlio. Jis rodo man agresiją, urzgia, tad negaliu peržengti tos ribos, nes bus blogai.“

Mano, jog aptvaruose žvėrims geriau

Jis pasakoja, kad būdami jauni ir paaugliai liūtai bei tigrai tikrai šiurkščiai žaidžia tarpusavyje. Būtent tokiu būdu jie išmoksta įgūdžių, reikalingų grobiui susimedžioti. K. Bovardas sako, kad jis nesistengia kaip nors apriboti tokio elgesio plėšrūnams augant ir uždaruose aptvaruose.

„Žaizdos – mano darbo dalis. Turėjau leopardą prieš kelerius metus. Jis tiesiog nukando man nosį. Na, ją prisiuvo atgal, ir tiek“, - atskleidžia liūtų ir tigrų augintojas.

K. Bovardas priima padirbėti norinčius savanorius. Viena iš jų, Kia Spitzner teigia, jog draugai ją vadina „pamišusia kačių moterimi“. Mergina šeria liūtus ir teigia niekada nejautusi baimės, būdama šalia jų.

„Tiems, kas sako, kad žiauru liūtus ir tigrus laikyti uždarytus aptvaruose, kad jų vieta – laukinėje gamtoje... Galėčiau jų paklausti – o kur ta laukinė gamta šiandien? Žėmėje jau gyvena 7 milijardai žmonių. Jie kasdien užima teritorijas, kur šie dičkiai gyvena. Kaip tuomet?“, - retoriškai klausia K. Bovardas.

Nepaisant nuolatinių sužeidimų ir didelio darbo krūvio, K. Bovardas teigia mylintis savo darbą.

„Gaunu dozę adrenalino tiesiog būdamas šalia jų ir dirbdamas su jais. Nenorėčiau daryti nieko kito“, - sako K. Bovardas.