Sekmadienio naktį sostinės gyventojus žadino perkūnija ir griaustinis. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos Audronės Galvonaitės teigimu, neįprasti reiškiniai Lietuvoje gali kartotis, mat šiuo metu Lietuvos klimatą lemia pasaulinis meteorologinis reiškinys vadinamas La Nina.
„Senolių išmintis byloja: lapkričio perkūnija rodo ilgą rudenį, lapkričio dargana – lietingą vasarą“, - pokalbį pradėjo A. Galvonaitė, - „sprendžiant pagal paskutines lapkričio dienas, tokios pranašystės mums ir gresia“.
Paklausta, ką Lietuvai žada mokslininkų patirtis, pašnekovė atsakė, kad Lietuvos klimatą dabar ir kitais metais stipriai lems pasaulinis meteorologinis reiškinys vadinamas La Nina.
Šiemet Ramiajame vandenyne įvykę stiprūs žemės drebėjimai sukėlė galingus cunamius (galingiausias kovo mėnesį sukėlė Fukušimos atominės elektrinės avariją), kurie išjudino vandenyno dugne esantį šaltesnį vandenį. Dėl to vandens temperatūra vandenyno paviršiuje staigiai atvėso ir susiformavo La Nina (iš ispanų kalbos – mergina, - aut. past. ) reiškinys.
La Nina - sunkiai numatomas savo forma bei trukme reiškinys. Paprastai trunka 9–12 mėnesių, nors kai kada tęsiasi ir porą metų. Šis reiškinys sukelia audringas liūtis Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje ir lemia sausą klimatą rytinėje dalyje. Nors Lietuva nuo Ramiojo vandenyno ir toli, bet šis reiškinys lemia klimatą ir Lietuvoje.
„Klimatas neturi sienų, jam judėti netrukdo muitinės ir pasieniečiai“, - nuotaikingai komentavo klimatologė.
Nors Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ilgalaikių prognozių nedaro, tačiau Rusijos ir JAV atitinkamos tarnybos prognozuoja, kad šiemet sniego sulauksime vėlai.
A. Galvonaitė teigė, kad pastaraisiais metais ypač jaučiamas klimato šiltėjimas. Tai sukelia įvairių neatitikimų, nuokrypių nuo dešimtmečiais mums buvusių įprastų orų, todėl sunku daryti ilgalaikes prognozes. „Yra manančių, kad gali pasikartoti ir 2007/2008 m. žiemos scenarijus, kada per tris mėnesius taip ir nesulaukėme sniego”.