Manoma, kad aštrūs dygliakiaulės dygliai pradūrė pitono virškinamąjį traktą ir tai galėjo lemti gyvūno mirtį. Keistai išsipūtusį roplį pirmasis pastebėjo kalnų dviratininkas Lake Eland Game rezervate, nutolusiame apie 100 mylių nuo Durbano. Tai nutiko maždaug prieš dvi savaites.
Į rezervatą rinkosi lankytojai pasižiūrėti pitono ir spėliojo, ką jis galėjo suėsti. Rezervato Facebook paskyroje buvo įvairių spėjimų – nuo afrikietiškos laukinės kiaulės iki impalos (vidutinio dydžio afrikinės antilopės).
Smalsūs rezervato reindžeriai ryžosi atlikti pitono skrodimą, kurio metu ir paaiškėjo, ką jis suėdė. Vis tiktai lieka neaišku, ar tikrai dygliakiaulės prarijimas buvo pitono mirties priežastis. Kaip rašo livescience.com, dygliakiaulės nėra neįprastas maistas pitonams. 2013 metais Nacional Academy of Science žurnale išspausdintos studijos duomenimis, pitonai turi neįtikėtiną gebėjimą adaptuoti savo medžiagų apykaitą taip, kad jie geba suvirškinti netgi už save didesnį grobį.
Reindžeriai nebegyvą pitoną rado po stačios uolos atbraila, todėl keliama versija, kad gal pitonas nuo jos nukrito. Lieka neaišku, ar jo praryta dygliakiaulė pirma pradūrė pitono virškinamąjį traktą ir po to jis nukrito, ar pirma jis nukrito ir tuomet vienas iš dygliakiaulės spyglių pradūrė virškinamąjį traktą.
Pitonai yra vienos didžiausių pasaulio gyvačių, kurios grobį sudoroja stipriai jį suslėgdamos. Kai kurios pitonų rūšys gali sudoroti tokius didelius gyvūnus kaip antilopės ar elniai. Kadangi grobį šios gyvatės sudoroja ne gabalais, o visą iškart, jį suvirškinti gali užtrukti nuo kelių dienų iki ištisos savaitės.