Neįtikėtiną istoriją papasakojo viena nemunaitiškė. Ji nusipirko šešiasdešimt mėsinių viščiukų, pardavėjas dar vieną magaryčių davė. Moteris, kaip ir pridera, juos po specialiomis lempomis nakčiai paliko. Ryte rado tik vieną gyvą ir kelis kūnelius, – visa žiurkės buvo išsinešiojusios.
Sunaikino 60 viščiukų
„Nepatikėsite, bet žiurkė apsigyveno net varnėnams skirtame inkile. Kelias savaites nesinaudojau automobiliu, jos prie variklio lizdą susisuko. Pernai viščiukus išpjovė, į triušiukus kėsinosi. Tikrai prieš kokias negandas jų tiek priviso ir jos tokios aršios. Jau ir pelės turbūt su žiurkėmis susikryžmino, kad dvigubai didesnės. Anksčiau, kai dar žmona gyva buvo, būdavo, peles iš namų išvydavo į urvelius kišdama džiovintų ramunėlių, svogūnų ar česnakų. Pasmulkindavo kambaryje augusio marių svogūno. Pelės ypač nepakęsdavo benzino ir žibalo kvapo. Veiksminga buvo masė iš miltų, cukraus ir cemento. Dabar jos svogūnus apgraužia, česnakus apėda, o burokai, kopūstai labiausiai nukenčia“, – guodėsi senoje sodyboje gyvenantis našlys Juozas.
„Jų tiek prisiveisę buvo, kad naktį užžiebus žiburį dešimtimis nuo kiemo sprukdavo. Pirkome ir dabar perkame po keletą pakuočių nuodų. Nuolat būtina naikinti. Ypač reikia vasarnamiuose visur prikaišioti nuodų, kai juos žiemai palieki be gyvasties. Graužikai, kai jiems niekas nesutrukdo, pridaro daugiau žalos negu gamtos stichija“, – pataria pašnekovė.
Pasak šių gyvūnų žinovų, žiurkės minta viskuo, bet pirmenybę teikia šviežiai mėsai, žuviai, patinka kukurūzai, avižos, geria paukščių kiaušinius.
Krokialaukiškė Irena žiurkes ir peles naikina savo atrastu būdu. Į kuo didesnį stiklainį įpila graužikų mėgstamo aliejaus, įmeta duonos džiūvėsių ir stiklainį įtvirtina taip, kad nejudėtų. Įtvirtinimais graužikai pasiekia skanėstus, įkrinta į stiklainius, bet išlipti negali.
Platina mirtinas ligas, o pačios neserga
Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stoties direktorė Lina Čeikuvienė sako, kad pagrindinės jų teikiamų paslaugų užsakovės yra įmonės ir įstaigos. Gyventojams įvairių kovos su kenkėjais priemonių pataria įsigyti veterinarijos vaistinėse. Nusipirkusieji nuodų, jos pastebėjimu, turi atidžiai perskaityti instrukciją, kokio kiekio reikia žiurkėms. Paprastai jos mėgsta lakstyti būriais, tad mažo kiekio nepakaks. Reikia kas 3–4 dienas pakartoti. Kad pastate atsirado graužikų, dažniausiai išduoda paliktos išmatos.
„Kas penkeri metai pastebima ypač pagausėjusi žiurkių populiacija. Daugiausia tai įvyksta po lietingesnių vasarų, rudens. Šiemet lietaus užteko. Žiurkės ieško įėjimo į pastatus, pralenda pro dviejų centų skersmens skylutę. Svarbiausia žinoti, kad šie padarai platina mirtinas ligas, o patys jomis neserga. Kanados mokslininkai ištyrė, kad jos perneša ŽIV. Pelės ir žiurkės yra protingi padarai. Nustatyta, kad pelės, radusios nuodų, dažnai juos apkakoja, apsiusioja, taip perspėja kitas gentaines. Žiurkės – ragautojos. Užtikusios įtartino maisto, viena kita paragauja, o šeima raginama užkąsti tik įsitikinus saugumu. Be tikro maisto žiurkės gali išgyventi iki metų ėsdamos cementą, plastiką“, – pasakoja L.Čeikuvienė.
Naudojantiesiems spąstus ji siūlo šokolado jauką, kurio neatsisako net ir gudriausios pelės. Specialistė pataria būti atidesniems perkant padėvėtus daiktus, elektros prietaisus. Pasitaiko, kad su daiktais įsigyjama tarakonų, blakių, blusų. Pasirodo, šio gėrio neįmanoma išnaikinti net ir pasiekus civilizacijos aukštumas.
Kai patiems nepavyksta išnaikinti graužikų, galima pasikviesti privačių firmų specialistus iš didmiesčių. Vienos jų vadovas teigė, kad naudoja stipresnio poveikio nuodus, kurie privatiems asmenims neparduodami, todėl paslauga yra veiksminga. Bet nepigi. Nuosavame name specialistai graužikus išnaikina per mėnesį, sodybos teritorijoje tai padaryti pavyksta per pusmetį. Pastatų išvalymo kaina – apie 300 litų, sodybos – per 600 litų.
Geriausias gaudytojas – katinas
Kad kovoti su graužikais nelengva, tikino ir kiti pašnekovai. Ypač žiurkės yra protingos, be galo gajos, lengvai prisitaiko prie aplinkos. Jų dantys tokie tvirti bei aštrūs, kad pragraužia net plytas ir švino vamzdžius.
„Nusprendus naikinti žiurkes spąstais, pradžioje reikia išdėlioti juos su jauku, bet neužtaisytus, kad žiurkės įprastų lankytis. Po 5–7 dienų galima ir paspęsti. Tuomet nepageidaujamus įnamius pavyks išgaudyti greičiau. Sugautąsias reikia stengtis išimti kuo skubiau, kad likusios neįtartų blogo“, – moko žinovai.
Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Romo Černiaus teigimu, šiuo metu vyksta rudeninė graužikų migracija, iš laukų jie traukia į pastatus, tad labiau pastebimi. Jis pataria stengtis jų neįsileisti į pastatus, nes iškrapštyti sunku. Lauke statyti gaudykles, dėti nuodų, keisti juos, kad būtų efektas. Jei bus gana geros sąlygos, graužikai ir žiemą dauginsis.
Ne vienas pašnekovas tvirtino, kad geriausias gaudytojas yra katinas. Net labiausiai nušertas augintinis su pasitenkinimu pjauna visa, kas juda. Ne vienam, išleistas trumpam pasiganyti į lauką, jis partempė kruviną žiurkę, nors pats liko švarus.
Ar Alytaus regiono ūkininkų grūdininkų turtą labai naikina žiurkės, klausiame jų vadovo Romo Kisleravičiaus: „Šiemet jaučiamas graužikų skaičiaus padidėjimas. Manome, kad taip yra dėl to, jog pernai buvo ilgas ruduo, graužikai atsivedė dviem vadomis daugiau negu įprastais metais. Liaudiškomis priemonėmis jų neišnaikinsime, labai efektingų nuodų galime nusipirkti veterinarijos vaistinėse. Bet svarbiausia apsauga – higiena ir patalpų sandarinimas.“
Jo manymu, į gamtos ritmą reikia mažiau kištis ir jį reguliuoti. Štai prieš ketverius metus džiūvo ąžuolai, o šiemet pastebėta, kad labai gausiai jų pridygo. Ir graužikų sumažins ligos ar kitos gamtos siųstos negandos.
Graužikams patinka ir daugiabučiuose
Žiurkės – dažnos viešnios ir daugiabučiuose namuose. Gyventojai sako – nors ir neįtikėtina, bet jų pastebi ir klozetuose, net penktame aukšte.
„Dukra ne vieną kartą buvo sakiusi, kad iš klozeto vandens į ją vis žiūri dvi akutės. Manėme, fantazuoja. Bet vieną kartą žiurkę aptiko ir vyras. Dabar išeidami iš tualeto ne tik dangtį uždengiame, bet ir svarmenį uždedame“, – pasakojo jauna moteris.
Alytuje Jaunimo gatvės gyventoja Onutė šią vasarą praleido pas dukrą Anglijoje. „Sugrįžusi namo nuskubėjau į parduotuvę nusipirkti saldainių. Parėjusi padėjau jas virtuvėje ant kėdės ir nuėjau į kambarį persirengti. Girdžiu, kažkas garsiai krebžda. Pamaniau, kad atėjo kaimynė, kuri prižiūrėjo namus man išvykus. Šaukiu. Neatsiliepia. Žiūriu, ogi žiurkė mano saldainius jau nusitraukusi tempia. Pasirodo, ji pragraužė perdangos plastiką ir taip per tualetą pateko į namus. Karaliavo virtuvėje, koridoriuje ir tualete, susisuko lizdą, vaikų atsivedė.
Gerai nuodų uždaviau. Radau nudvėsusią, matyt, su vaikų jau nugraužta galva. Nuodų užėdusi mama turbūt nugaišo pirma, o septyni žiurkiukai – vėliau. Neturėdami ko ėsti, jie graužė motinos lavoną. Teko daug daiktų išmesti, nes įsibrovėlė ypač šeimininkavo dujinėje viryklėje. Dabar darau remontą, o kaimynai juokauja, kad žiurkės privertė. Taip, labai šlykštūs padarai“, – pasakojo antrame aukšte gyvenanti Onutė.
Faktai
Žiurkės yra labai vislūs graužikai, per metus sulaukiantys iki 3 vadų, kiekvienoje po 6–12 jauniklių. Jie subręsta per 5–6 savaites. Žiurkės aktyvios sutemoje ir naktį. Patinai yra agresyvesni, gali įkasti be jokio perspėjimo. Šie graužikai gyvena iki 3–4 metų. Patinai sveria iki 800 gramų, patelės – perpus mažesnės.
Žiurkės gyvena kolonijomis. Juodosioms vadovauja stipriausias patinas, pilkosioms – patelė. Šie padarai sugyvena labai draugiškai, šaltą žiemą šildosi miegodami susiglaudę krūvoje. Patelės bičiuliškai rūpinasi viena kitos atžalomis. Jei viena patenka į spąstus, kitos sugrįžta jos išlaisvinti. Aptiktus nuodus žiurkė rūpestingai užkasa žemėmis, kad kitos nesuėstų.
Per metus subrendusi patelė gali sulaukti 800 vaikų, vaikaičių ir provaikaičių pulko.