Tokio pripažinimo, kaip sakė „LIFE+“ programos nacionalinis koordinatorius, Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Gedminas, Lietuvos projektas sulaukė pirmą kartą per visą šios programos istoriją. Jį įgyvendino Gamtos paveldo fondas, Marijampolės savivaldybės administracija, Marijampolės miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Dauguma darbų buvo skirti Žuvinto ir Amalvo pelkių bei ežerų vandens lygiui ir režimui atkurti. Pertvarkytas Amalvo polderis ir pritaikyta durpinius dirvožemius tausojanti žemėnauda padės sustabdyti Amalvos pelkės sausėjimą. Sugrąžintas gruntinio vandens lygis sudaro prielaidas prioritetinėms Europos buveinėms – aktyvioms aukštapelkėms ir pelkiniams miškams – atsikurti apie 1,5 tūkst. ha Amalvos pelkės plote. Suremontuoti apsauginiai pylimai, patvenkti grioviai sumažino vandens nuotėkį iš Žuvinto pelkės, sustabdė sausinimo griovių paveiktų aukštapelkės plotų (apie 500 ha) apaugimą medžiais, o tai skatins atsikurti aukštapelkių buveines.
Įdiegus tausojantį Amalvo polderio naudojimo ir vandens pumpavimo režimą, turėtų gausėti migruojančių paukščių populiacijos. Atkurtas natūralus vandens lygio svyravimas Žuvinte turėtų sudaryti prielaidas vandens augalijai atsikurti, kai kurių žuvų ir varliagyvių rūšių neršto plotams išplėsti, nendrynų ir krūmynų plitimui stabdyti.
Atkūrus natūralius vandens lygio svyravimus Žuvinte ir Amalve, didėja galimybės šiems ežerams apsivalyti. Per Žuvinto ir Amalvo šliuzų-reguliatorių rekonstrukciją įrengti žuvitakiai sudaro sąlygas žuvims migruoti. Daug dėmesio skirta ir tausojančiam ūkininkavimui skatinti Žuvinto biosferos rezervato ekologiškai jautriose agrarinėse teritorijose – durpžemiuose, šlapiose pievose.
Daugiau informacijos apie projektą galima rasti tinklalapyje http://www.wetlife.gpf.lt.