Antarktidos ledynai skyla gabalais, Lietuvoje jau fiksuojamas jūros lygio kilimas

Dvi atskiros mokslininkų komandos pirmadienį patvirtino: Vakarų Antarktidos ledynų griūtis jau vyksta ir proceso sustabdyti nebeįmanoma. Dėl klimato kaitos tirpstant ledynams vandenynų lygis kyla gerokai sparčiau nei mokslininkai prognozavo, praneša theguardian.com. Nors šie ledynai visiškai išnyks tik po kelių šimtmečių, vandens lygio kilimo pasekmės jau pastebimos šiandien, taip pat ir Lietuvoje.

Paskelbė rezultatus kartu

Ištirpus visai Vakarų Antarktidos ledo dangai vandens lygis pasaulio jūrose gali pakilti iki 4 metrų. Labiausiai paveiktos būtų mažosios salos ir pakrančių vietovės. Tiesa, tyrėjai pridūrė, jog nors šio žymaus vandenynų lygio kilimo sustabdyti jau nebegalime, jo nematysime dar pora šimtmečių, o gal net ir tūkstantmetį.

Dvi mokslininkų komandos – iš NASA ir Vašingtono universiteto – naudojo skirtingus metodus ir tyrė Antarktidos ledynų tirpimą skirtingais laikotarpiais. Tačiau abiejų tyrimų išvados yra beveik identiškos ir optimistiškai nenuteikia: Antarktidos ledo dangos plonėjimas ir tirpimas jau prasidėjo ir jo sustabdyti neįmanoma, net ir taikant drastiškas priemones, kurios padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

„Didelė dalis Vakarinės Antarktidos ledo dangos tirpsta nesustabdomai. Procesas yra negrįžtamas, - sakė ledynų tyrinėtojas iš NASA ir Kalifornijos universiteto Irvine dr. Ericas Rignotas. – Šis tirpimas smarkiai paveiks jūrų lygį visame pasaulyje.“

Abu tyrimai atskleidžia, jog vandenynų lygio kilimas bus gerokai didesnis nei buvo skelbta neseniai pasirodžiusioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos (angl. Intergovernmental panel on Climate Change, IPCC) ataskaitoje. IPCC į prognozes apskritai neįtraukė vakarinių Antarktidos ledynų tirpimo.

Komandos dirbo atskirai, o jų tyrimų paviešinimą turėjo skirti vos kelios dienos. Paaiškėjus, jog gauti rezultatai yra vienodi, komandos ir jų mokslinių leidinių redakcijos nusprendė tyrimo medžiagą paskelbti kartu ir tą pačią dieną.

Procesas jau prasidėjo ir jo sustabdyti nebeįmanoma

NASA tyrimas, kurį išspausdins mokslinis žurnalas „Geophysical Research Letters“, apžvelgė šešių regiono ledynų, kurie jau dabar smarkiai prisideda prie pasaulinio vandenynų lygio kilimo, tirpimą. Vienas iš šių, Pine Islando ledynas, 1992-2011 m. laikotarpiu atsitraukė 31 kilometrą. Pasak E. Rignoto, ištirpus vien šiems šešiems ledynams jūrų lygis pakiltų 1,2 m.

Žurnale „Science“ pasirodysiantis Vašingtono universiteto mokslininkų tyrimas daugiausiai dėmesio skyrė Thwaiteso ledynui Amundseno jūroje. Mokslininkai jau seniai žinojo, jog šis ledynas – tarsi minkšta visos Antarktidos ledo dangos papilvė. Dar prieš kelis dešimtmečius buvo nustatyta, jog Thwaiteso ledynas yra itin nestabilus. Naujajame tyrime teigiama, jog šis ledynas gali ištirpti per artimiausius pora šimtų metų, o jūros lygis pakiltų apie 70 cm. Dar daugiau, Thwaiteso ledynas yra užtvanka, laikanti likusią ledo dangą. Praradus šį ledyną likusio ledo tirpimas pridėtų dar 3-4 metrus prie pasaulinio jūros lygio. 

„Ledo plonėjimas, kurį matome dabar, nėra trumpalaikis reiškinys. Tai tik pradžia masinės ledynų griūties, įvyksiančios per artimiausius 200-1000 metų“, - sakė Vašingtono universiteto ledynų tyrinėtojas dr. Ianas Joughinas. Pasak mokslininko, proceso pradžia bus lėta, pirmus porą šimtmečių vandens lygis kils ne daugiau nei 1 mm per metus, bet tada „pokšt ir viskas sugrius“. Nors visų Vakarų Antarktidos ledynų griūtis net ir išsipildžius blogiausiam scenarijui turėtų įvykti tik po 200 metų, ši griūtis yra neišvengiama. 

Jau per vėlu

„Ledynų sistema, ar kalbame apie Grenlandiją, ar Antarktidą, keičiasi greičiau nei mes prognozavome. Matome tai kasdien“, - sakė E. Rignotas.

Mokslininkai taip pat nustatė, jog ledynų tirpimą paaiškinti nėra lengva, tai lemia daug įvairių priežasčių, ne vien tik kylančios pasaulinės temperatūros. Abi komandos teigė, jog pagrindinis ledynų griūties variklis – tai sąlytis tarp šiltėjančio vandenyno ir ledynų. 

E. Rignoto teigimu, net ėmus taikyti drastiškas priemones ir jau dabar smarkiai sumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ledynų griūties išvengti nepavyktų. „Manome, jog net jei vandenynas daugiau nebešiltų, grandininė reakcija jau vyksta“, - sakė mokslininkas. Ledynų traukimąsi dabar galėtų sulaikyti nebent didelės kalvos ar kalnų masyvas, tačiau toje vietovėje tokios topografinės struktūros neegzistuoja. „Ką nors daryti dabar būtų jau per vėlu ir per mažai. Nėra jokio ledynų stabilizacijos mechanizmo“, - kalbėdamas su nytimes.com pridūrė I. Joughinas. 

Su pasekmėmis kovoti sunkiau 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis GRYNAS.lt komentavo, jog tai ne pirma ataskaita ir ne pirmas tyrimas, skiriasi tik jų prognozės, kiek ledynams ištirpus pakils vandens lygis. Hidrologo manymu, naujausia IPCC prognozė, jog jūros lygis iki šimtmečio galo pakils 1,2 metro yra labai švelni, kaip ir minima NASA bei Vašingtono universiteto mokslininkų tyrimuose. Pasak A. Kajučio, jūros vandens lygio kilimas jau šiandien matomas ir Lietuvoje. 

„Yra vykdomi jūros vandens lygio matavimai ir jie jau rodo, kad vandens lygis ties Klaipėda Baltijos jūroje yra pakilęs jau apie 14-15 cm lyginant su daugiamete norma. Reiškia, jog mūsų paplūdimį nuplauna. Kyla vandens lygis ir dalis paplūdimio jau yra po vandeniu, o bangos vis plačiau ardo krantus. Palangoje, žinome, jau keletą metų tenka vežti smėlį ir papildyti dirbtinai. Tai yra pasekmės, kurias matome jau šiandien“, - kalbėjo LHMT Hidrologijos skyriaus vedėjas.

A. Kajutis sakė, jog ateityje gali prasidėti ir žemiau esančių teritorijų apsėmimai, tuomet tektų statyti apsauginius pylimus. Paliestos būtų Kuršių marios ir Nemuno delta. „Potvyniai Nemuno žemupyje taip pat didėtų: jūros lygis kyla ir atitinkamai vandens nutekėjimo sąlygos būtų apsunkintos. Jau dabar nutekėjimas labai kenčia nuo priešinių vėjų, nes Nemuno nuolydis jau dabar yra nedidelis, vos keletas centimetrų į kilometrą. Todėl jūrai pakilus kad ir 10 cm, atsitraukia viskas 5 kilometrus (į sausumą, - red. past.). Tokie procesai jau yra regimi, tik jie nėra labai spartūs“, - kalbėjo hidrologas.

Paklausus, kodėl žmonėms šiandien turėtų rūpėti šie procesai, kurių pasekmės, rodos, nebus matomos dar šimtus metų, A. Kajutis sakė, jog prevencijos svarbu imtis jau dabar. 

„Su pasekmėmis kovoti yra gerokai sunkiau. Vieni mano, kad procesas (jūros lygio kilimas, klimato kaita – red. past.) yra negrįžtamas, kiti tiki, kad vis dar jį galima sukontroliuoti. Mokslininkai aišku tikisi, kad valstybės susitars dėl veiksmų mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nes tai yra pagrindinė prevencinė priemonė“, - kalbėjo specialistas.