„Lietuvos invazinių rūšių sąraše įrašyti 35 augalai ir gyvūnai. Šių rūšių žala mūsų biologinei įvairovei ypač didelė, todėl jas būtina kontroliuoti, neleisti joms plisti bei jas naikinti. Svarbu pabrėžti, kad gyvybingų invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks naudojimas yra draudžiamas, kitaip gresia administracinė atsakomybė“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.
Kad invazinės rūšys vis labiau plinta, patvirtina paprasti pavyzdžiai.
Visai neseniai Neries upėje Vilniuje buvo pastebėtas raštuotasis vėžlys. Jau prieš keletą metų jų buvo aptikta, Druskininkų ir Kauno ežeruose. Raštuotasis, kaip ir puošnusis vėžlys, kelia grėsmę baliniams vėžliams, kurie Lietuvoje reti ir saugomi.
„Žmonės privalo žinoti kad, norint laikyti invazinį gyvūną, būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Neteisėtai laikant ar kitaip naudojant invazinės rūšies gyvūną gresia administracinė bauda iki 600 eurų su gyvūno konfiskavimu“, – pabrėžia J. Matulevičienė.
Jeigu toks gyvūnas laikomas kaip naminis augintinis, šeimininkai privalo užtikrinti, kad jis nepateks į laisvę. Tad, nusprendus jo atsisakyti, griežtai draudžiama jį paleisti gamtoje.
Pasak aplinkosaugininkės, invazinės rūšies gyvūną pamačius gamtoje, reikėtų kreiptis į Gyvūnų globėjų asociaciją arba skubiosios pagalbos telefonu 112. Gyvūnų globėjų asociacija minėtais gyvūnais pasirūpina.
Kuo invazinės rūšys pavojingos
Keletas invazinių rūšių puikiai pažįstamos žvejams. Tai rainuotasis ir žymėtasis vėžys, juodažiotis ir nuodėgulinis grundalas.
Invaziniai vėžiai ne tik išstumia vietines rūšis ir užima jų buveines, bet ir platina lietuviškiems vėžiams mirtiną marą, kuriam patys yra atsparūs. Todėl gaudant rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais. Be to, juos galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi (jų skaičius ir dydis neribojamas), nes taip padedama išlikti lietuviškiems vėžiams.
Nuodėgulinis grundalas išnaikina kitas žuvis, suėsdamas jų ikrus ir mailių. Jų gausu tuose vandens telkiniuose, kur nėra kitų plėšrių žuvų. Ši invazinė rūšis ypač pavojinga į Lietuvos saugomų gyvūnų sąrašą įrašytiems ir ten pat gyvenantiems vandens gyvūnams, pvz., skiauterėtajam tritonui. Šių žuvų mėgėjiška žvejyba leidžiama visus metus, o jų skaičius ir dydis neribojamas.
Medžiotojai žino, kad mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, ondatras medžioti galima visus metus, nes šie gyvūnai taip pat invaziniai (beje, kaip ir pilkoji žiurkė).
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad kanadinės audinės daro didelę žalą ančių lizdams, mangutai platina niežus. Meškėnai yra gerai prisitaikę medžioti ir net laipioti medžiais, todėl kelia grėsmę daugumai miško žvėrių, varliagyviams ir ypač paukščiams.
Už neteisėtai sumedžiotus ar kitaip naudojamus invazinių rūšių gyvūnus, žala aplinkai neskaičiuojama.
Į invazinių rūšių sąrašą įtrauktas ir paukštis – kanadinė berniklė. Europoje jų tiek daug, kad gali išstumti kitas rūšis, pvz. pilkąsias žąsis. Be to, berniklės ne tik išstumia žąsis, bet ir lengvai kryžminasi ir kenkia populiacijos kokybei. Kanadinių berniklių medžioklė Lietuvoje leidžiama nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.
Kokia atsakomybė gresia
Atsakomybė už invazinių rūšių laikymą, auginimą, veisimą, dauginimą, mainymą, įvežimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos, vežimą per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitokį naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.
Tokiais atvejais asmenims skiriama bauda nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų, taip pat konfiskuojamas invazinės rūšies gyvūnas.