„Pirmiausia, visi fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo išsiaiškinti, ar tam reikia Aplinkos apsaugos agentūros išduodamo leidimo. Kuriais atvejais jis reikalingas, o kuriais ne, nurodoma Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.
Aplinkos apsaugos departamento ir kitų institucijų veiklą, susijusią su gyvūnijos išteklių naudojimu, reglamentuoja Laukinės gyvūnijos įstatymas ir daug poįstatyminių aktų, pavyzdžiui, Saugomų rūšių naudojimo tvarka, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka ir kt.
Įstatymai išimčių nenumato
Jo teigimu, jei gyvūnai laikomi neturint leidimo, toks laikymas vertinamas kaip neteisėtas ir tokiais atvejais įstatymų nustatyta tvarka gyvūnai konfiskuojami: „Dažniausiai be leidimų laikomi katininių šeimos atstovai, galima paminėti, kad aplinkosaugininkams yra tekę paimti lūšis, servalą, Bengalijos katę. Taip pat buvo paimtos neteisėtai laikomos meškos, šuns ir vilko hibridas.“
Laukiniai gyvūnai yra paimami ir juos laikę asmenys traukiami atsakomybėn, kai fiksuojami atvejai, kad su gyvūnu žiauriai elgiamasi, pvz., gyvūnas laikomas ankštuose narvuose, prireikus negydomas ar neteikiamos būtinos kitos veterinarinės paslaugos ir pan. atvejais.
Didžiausia problema, pabrėžia K. Motiekaitis, – vietų, kuriose būtų galima apgyvendinti neteisėtai laikytus gyvūnus, paieška. „Dažniausiai šie gyvūnai būna hibridai ar neaiškios kilmės, tad jų nelabai kas nori. Be to, tam reikalingas tam tikras laikytojo statusas, agentūros leidimas. Tarkim, ieškant vietos šeimininko vilko ir šuns hibridui, gyvūnas buvo pasiūlytas mokslo institucijoms, galinčioms turėti tokius leidimus, bet jos atsisakė“, – aiškina Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.
Taigi tokiais atvejais, radę neteisėtai laikomą gyvūną, aplinkosaugininkai pagalbos prašo per tarpininkus. „Kai kuriuos gyvūnus laikinai iš mūsų paima Lietuvos zoologijos sodas ar kitos institucijos. Taip pat mums labai padeda Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė – ji padeda rasti vietą šiems gyvūnams kitų valstybių gyvūnų globos įstaigose“, – sako K. Motiekaitis.
Taip pat su Lietuvos zoologijos sodo pagalba kai kuriems gyvūnams bandoma ieškoti vietos ir per Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją (EAZA), nes jie keičiasi gyvūnais ir informacija.
Beje, atkreipia dėmesį aplinkosaugininkas, mes iki eutanazijos dar nepriėjome, bet kitose šalyse, kai konfiskuoto gyvūno nėra kur dėti ar jo laikymo sąnaudos neproporcingai didelės ar kitais probleminiais atvejais, ji atliekama, nors kai kam tai ir gali atrodyti žiauru.
Itin svarbi invazinių rūšių kontrolė
Kalbant apie laukinius gyvūnus, būtina atkreipti dėmesį į invazines rūšis. Žvejai žino, kad, norint išsaugoti lietuviškus, be apribojimų galima gaudyti rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius.
„Kartu primenu, kad invaziniai gyvūnai yra ir iš Šiaurės Amerikos į Europą atvežti raštuotasis bei puošnusis vėžlys. Jie konkuruoja su mūsų vietine vėžlių rūšimi – baliniu vėžliu – ir platina salmoneliozę. Todėl asmenys, prekiaujantys šias vėžliais, traukiami atsakomybėn“, – sako K. Motiekaitis.
Kadangi neteisėta prekyba draudžiamomis laikyti gyvūnų rūšimis dažniausiai vyksta turgavietėse ar internete, Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas įspėja, kad aplinkosaugininkai, vykdydami prekybos laukiniais gyvūnais kontrolę, tikrina ir skelbimų portalus, socialinius tinklus, vykdo patikrinimus turguose.
„Invazinių gyvūnų paprastai niekam nereikia, tad konfiskavus jie dažniausiai numarinami. Nebent tam tikrais atvejais juos gali paimti mokslo mokymo veiklą vykdančios įstaigos“, – aiškina K. Motiekaitis.
Nepageidautinos Lietuvoje yra ir nutrijos, jas laikyti draudžiama. Tad nustatę, kad nutrijos laikomos ar parduodamos, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai fiksuoja tai kaip neteisėtą laikymą ir jas konfiskuoja ar surašo privalomąjį nurodymą sunaikinti. Paprastai nutrijų mėsa atitenka Lietuvos zoologijos sodui kitiems gyvūnams pašerti.
Prireikia ir mokslininkų išvadų
Pasak K. Motiekaičio, apie tai, kad neteisėtai laikomų gyvūnų konfiskavimas – sudėtinga probleminė sritis, nereikia bijoti kalbėti. Pirmiausia svarbu žinoti, kad yra nemažai būtinų procedūrų ir dokumentų. Be to, paėmus gyvūną, jį laikę asmenys gali skųsti sprendimą ir kreiptis į teismą.
„Prieš paimdami gyvūną, mes privalome nustatyti jo rūšį, o tam dažnai prireikia ir mokslininkų išvadų, genetinių tyrimų. Tarkim, aptikę laikomą egzotinį žaltį, mes iškart tikrai negalėsime jo identifikuoti. DNR tyrimai reikalingi ir tais atvejais, kai laikomas hibridas – tarkim, katinas panašus į bengalinį, o gal čia servalas? Be to, laukinių gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi pirmoms keturioms kartoms. Jei genetiniai tyrimai parodys, kad gyvūnas yra mišrūnas ir jau yra penktos kartos, reikalavimai, taikomi laukiniam gyvūnui, nebegalios“, – aiškina Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.
Dokumentus turintis gyvūnas yra vertingesnis, nes žinoma jo genealogija. „Mišrūną priimti nelabai nori nei zoologijos sodai, nei mokslo įstaigos, nes visi kratosi neaiškaus gyvūno, neaiškios kilmės“, – neslepia K. Motiekaitis.
Taigi, pabrėžia K. Motiekaitis, labai svarbu, kad Aplinkos ministerija ėmėsi iniciatyvos ir 2023 m. Kauno rajone turėtų pradėti funkcionuoti Gyvūnų globos centras. „Šiemet buvo pristatyta centro vizija: jame numatytos patalpos ir karantinui, ir perlaikymui, bus laikomi ir stambesni, ir smulkesni gyvūnai. Taigi tikimės, kad šis centras leis išspręsti kai kuriuos gyvūnų su laikymu susijusius klausimus. Kai jis atsiras, kontrolę vykdantiems departamento pareigūnams nereikės galvoti, kurgi dėti paimtą gyvūną“, – pastebi specialistas.
Kitas objektas, kuriame, kaip planuojama, būtų galima laikyti gyvūnus, yra Miškų urėdijos Telšių padalinyje: „Jie turi nedidelę bazę, ten buvo laikomi ir vilkai, ir lūšys, ir meškinas Timofejus. Praplėtus teritoriją ir esant reikalui, ten taip pat būtų galima apgyvendinti kai kuriuos gyvūnus.“