Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas, mikologas dr. Jonas Kasparavičius sako, kad atvejai, kai gana aukštai virš pagrindo šakojasi grybo kotas ir išauga dvi skirtingų dydžių kepurėlės pasitaiko labai retai ir nėra tiksliai žinoma, kas tai lemia.
„Kaip susidaro tokia anomalija nėra iki galo aišku. Teoriškai galimi du variantai. Pirmojo varianto atveju greta susiformuoja dvi užuomazgos, kurių viena pradeda augti kiek anksčiau už kitą, bet nelabai žymiai anksčiau, o gal net ir kartu, bet viena auga intensyviau nei kita. Jų kotai susilieja ne tik ties pačiu pagrindu, bet ir aukščiau. Lėčiau auganti užuomazga taip ir išauga į mažesnį vaisiakūnį.
Kitu atveju – užuomazga yra tik viena, tačiau, besiformuodama ji nepilnai pasidalija į dvi nevienodo dydžio dalis, pirmiausiai – kepurėles. Šis atvejis savo formavimusi kiek panašus į Siamo dvynius. Ten irgi gali būti netolygus, nepilnas pasidalijimas, kai susidaro tik dvi galvos ir vienas liemuo (moksliškai tai vadinama Parapagus dicephalus), ar dvi galvos ir du liemenys, bet vienas dubuo. Gali vienas būti labai mažas ir tarsi parazitinis ant kito kūno ar net viduje“, – paaiškina grybų žinovas.
Mikologas sako, kad pasakyti, kas įvyko šio grybo atveju – sunku, tačiau būtų be galo įdomu rasti tik pradėjusį augti mažą grybuką ar jau visiškai išaugusį tokį anomalų grybą. „Kaip vienaląsčių ir Siamo dvynių niekas nelaiko mutantais, tai ir šiuo atveju vertėtų kalbėti apie vystymosi anomaliją“, – priduria jis.
DELFI anksčiau yra rašęs apie kitą anomaliją – vienas ant kito augančius grybus. Tuomet J. Kasparavičius sakė, kad nors tai reti atvejai, tačiau nėra unikalūs, nes suaugusių grybų miškuose gyventojai randa beveik kasmet.
Jis teigė, kad tai nėra jokia mutacija, nes iš tų grybų sporų išaugę nauji grybai formuos normalius vaisiakūnius.
„Nuotraukoje įamžinta situacija, kai vieno vaisiakūnio užuomazga susiformuoja po kito vaisiakūnio užuomazga ir, pradėjusi augti anksčiau už viršutinę, išstumia ją iš dirvožemio. Palaipsniui visi ryšiai, jungiantys viršutinį vaisiakūnį su jį maitinančia grybiena, nutrūksta, o ryšiai su vaisiakūniu, ant kurio viršaus jis atsidūrė, stiprėja, ir ilgainiui jie kontakto vietoje suauga. Tuomet viršutinis vaisiakūnis visas jam reikalingas maisto medžiagas gauna iš apatinio“, – tuomet komentavo J. Kasparavičius.
Visą straipsnį galite paskaityti ČIA.
Tiesa, Manto aptikti grybai Siamo dvyniai gamtoje pasitaiko net rečiau nei vienas ant kito augantys grybai.