Koraliniai rifai yra didžiulės mažyčių gyvūnų kolonijos, kuriems reikia saulės tam, kad augtų. Pamatęs Moorea salą supantį rifą, Čarlzas Darvinas sukūrė teoriją, kurioje teigė, jog koraliniai atolai auga taip pat, kaip ir rifai. Koraliniai rifai skverbiasi link saulės šviesos, o jūrų salos lėtai grimzta žemiau jūros lygio (salas priverčia grimzti vėstantis jūros paviršius ir masyvus jų svoris).
Čarlzo Darvino 1842 m. sukelta diskusija truko kone visą amžių: kai kurie mokslininkai manė, kad atolai yra sudaryti paprasčiausiai iš plono, išorinio koralų sluoksnio, o ne iš tūkstančių pėdų storumo sluoksnio, kaip teigė Čarlzas Darvinas. 1953 metais atlikti rifų tyrimai patvirtino Čarlzo Darvino teoriją.
Tačiau pasak naujausio tyrimo, išspausdinto Geologijos (Geology) žurnale, rifo susidarymas yra sudėtingesnis nei manė Darvinas. Nors salos grimzdimas ir turi reikšmės, kompiuterinis modelis parodė jūros lygio svyravimus, kurie padidėja ir sumažėja priklausomai nuo ledyninio periodo, o šie svyravimai daro didžiausią įtaką dabartiniams, stulbinantiems pasikeitimams salose.
Tyrimo bendraautorius MIT geologas Taylor Perron teigia, jog Darvinas buvo beveik teisus, vis dėlto, yra viena dalis, kurią jis praleido: jis nežinojo apie ledynų sukeliamus jūros lygio ciklus.
Kas nutinka, kai jūros lygio pasikeitimai papildo Čarlzo Darvino teoriją? Kaip pavyzdį imkime Havajus. Čia koralai auga lėtai, nes vandenynas yra šaltesnis nei ties pusiauju. Kai ateina ciklas, kurio metu jūros lygis yra žemiausias, Didžioji sala (angl. Big Island) iškelia mažą rifo terasą. Tačiau vulkanas, vienas aukščiausių kalnų pasaulyje, jei matuotume nuo jūros dugno, taip pat greitai skęsta. Pridėkime greitą jūros lygio kilimą, kurį lemia tirpstantys ledynai, ir paaiškėja, jog Havajų koralai tiesiog negali išsilaikyti. Rifai skęsta kiekvieną kartą, vos tik pakyla jūros lygis.
Šių dienų mokslininkų sukurtas kompiuterinis modelis paaiškina daugybės pasaulio salų koralinių rifų įvairovę, kurios Darvino modelis paaiškinti negali.
Taylor Perron teigia, jog įmanoma paaiškinti daugelį atolų variacijų vien sujungiant šiuos skirtingus procesus – salų grimzdimą, rifų augimą ir pastaruosius keletą milijonų metų gana dramatiškai kylantį ir mažėjantį jūros lygį.
Mokslininkai taip pat atrado, kad Prancūzijos Polinezijos salos yra viena iš keleto vietų pasaulyje, kur skęstančios salos ir kylantis jūros lygis sukuria nuostabias koralines salas. Būtent šioje vietoje Čarlzas Darvinas atliko savo istorinius stebėjimus.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.