Paskelbė klonavę du arktinius vilkus
Rugsėjo 19 d. Kinijos biotechnologijų bendrovė „Sinogene“ paskelbė apie klonuotą vilkės patelę, vardu Maya. Ji ir jos surogatinė motina – biglių veislės kalytė – buvo pristatytos pasauliui trumpame vaizdo įraše, praneša Kinijos naujienų svetainė „Global Times“. Pasak įmonės atstovų, vaizdo įrašas buvo paskelbtas praėjus 100 dienų po Mayos gimimo – birželio 10 d. Pekino laboratorijoje.
O štai rugsėjo 28 dieną buvo pranešta ir apie antrąjį arktinio vilko kloną, kuriam suteiktas Ha'er vardas. Jį taip pat išnešiojo biglių veislės kalytė. Abu klonai pavadinti tais pačiais vardais kaip ir ląstelių donorai.
Klonavimo bendrovė specializuojasi klonuodama negyvus naminius gyvūnus, pavyzdžiui, kates, šunis ir arklius, privatiems klientams, tačiau dabar nori pasinaudoti savo patirtimi ir padėti klonuoti nykstančias gyvūnų rūšis, kad jas būtų galima išsaugoti, pranešė „Global Times“.
Vilkai buvo klonuoti naudojant DNR, paimtą iš visiškai suaugusių arktinių vilkų, gyvenusių Harbino poliariniame parke šiaurės rytų Kinijoje.
Mokslininkai naudojo biglių veislės pateles surogates, nes nelaisvėje nebuvo pakankamai vilkių patelių, kad jie galėtų atlikti eksperimentus. Laimei, šunys turi pakankamai bendros DNR su vilkais, kad hibridinis nėštumas būtų sėkmingas.
Ha'er turi panašius fiziologinius rodiklius kaip ir Maya. Gimęs jis svėrė 571 gramą ir buvo 20 centimetrų ilgio, o Maya svėrė 520 gramų ir buvo 22 centimetrų.
Kadangi du klonuoti arktiniai vilkai gimė sveiki, į bendrovės darbotvarkę bus įtrauktas ir klonuotų arktinių vilkų veisimas, „Global Times“ sakė „Sinogene“ mokslininkai.
Sieks klonuoti kitas rūšis
Ateityje Ha'er ir Maya turėtų susilaukti palikuonių, sakė „Harbin Polarland“ generalinis direktorius Dai Rui. Jis taip pat atskleidė, kad laukinės gamtos parkas ir „Sinogene“ kol kas neplanuoja kurti trečio ar ketvirto klonuoto arktinio vilko, tačiau kitame etape jie dirbs kartu, kad klonuotų kitas rūšis. Vis dėlto apie konkrečius projektus kol kas nekalbama.
2019 m. „Sinogene“ taip pat dalyvavo projekte, kurio metu buvo sukurti šeši identiški vokiečių aviganių klonai, kurie vėliau buvo perduoti Pekino policijos pajėgoms, rašo „CBS News“.
Arktiniai vilkai, kurie yra pilkųjų vilkų porūšis, nėra nykstanti rūšis. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga juos įtraukė į mažiausiai susirūpinimą keliančių gyvūnų sąrašą, nors, pasak Pasaulio gamtos fondo, klimato kaita artimiausiais dešimtmečiais gali smarkiai sutrikdyti jų mitybą laukinėje gamtoje.
Mokslininkai tikisi, kad klonavimo technologiją bus galima pritaikyti daugiau nykstančių laukinių rūšių ir teigiamai prisidėti prie pasaulinės biologinės įvairovės apsaugos.
Klonų yra ir daugiau
Nykstančias rūšis mokslininkai klonavo ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2020 m. JAV bendrovės „Revive & Restore“ mokslininkai sėkmingai klonavo nykstantį juodąjį šešką. Tais pačiais metais bendrovė taip pat sėkmingai klonavo nykstantį Prževalskio arklį, o dabar jų technikai, naudodami klonavimo technologiją, bando atgaivinti išnykusį keleivinį balandį.
„Klonavimas yra labai menkai naudojama priemonė“, – „Live Science“ sakė „Revive & Restore“ vyriausiasis mokslininkas Benas Novakas. Anot jo, ateityje tai gali būti tiesioginis gelbėjimosi ratas rūšims, kurios tampa retesnės arba, dar blogiau, išnyksta.
Pagrindinė nykstančių rūšių klonavimo nauda yra ta, kad taip išsaugoma genetinė įvairovė rūšies viduje, sakė B. Novakas.
Jei klonai gali daugintis su kitais neklonuotais individais, tai suteikia nykstančioms rūšims galimybę prisitaikyti prie atrankos spaudimo, dėl kurio jos artėja prie išnykimo, pridūrė jis.
Kitas klonavimo privalumas yra tas, kad jis gali būti naudojamas kartu su esamomis nelaisvėje auginamų gyvūnų veisimo programomis, ypač kai naudojamos kitų rūšių surogatinės motinos, teigė jis.
Užuot paėmę gyvūnus iš laukinės gamtos ir nelaisvėje sukūrę atsarginę populiaciją, mokslininkai gali paimti laukinių gyvūnų genetinius mėginius ir sukurti klonus laboratorijoje, naudodami lengviau prieinamus pakaitalus, kaip tai buvo padaryta su Maya ir jos surogatine motina – biglių veislės kalyte.
Šiuos genetinius pakaitalus galima perkelti į laukinę gamtą ir taip papildyti populiacijas, kurios patiria sunkumų, sakė Novakas.
„Kad surogatinis nėštumas būtų sėkmingas, dvi žinduolių rūšys turi turėti bendrą protėvį mažiau nei prieš 5 mln. metų“, – sakė Novakas. Tai atveria galimybę atgaivinti išnykusias rūšis naudojant artimai giminingas gyvas surogatines rūšis, pridūrė jis.
Klonuoti galima ne visus
Klonavimas taip pat turi tam tikrų svarbių apribojimų. Viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad dar ne visus gyvūnus galima sėkmingai klonuoti. Iki šiol SCNT metodu klonuoti tik žinduoliai, žuvys, varliagyviai ir viena vabzdžių rūšis, sakė B. Novakas.
Paukščių, roplių ir kiaušinius dedančių žinduolių, tokių kaip ančiasnapiai ir echidnos, SCNT neveikia, nes kiaušiniai tinkamai nesivysto, pridūrė jis.
Be to, klonavimo sėkmės procentas yra labai mažas, palyginti su dirbtiniu apvaisinimu ar apvaisinimu „in vitro“, sakė B. Novakas.
Kaip ir vilkės Mayos atveju, mokslininkai dažnai turi sukurti šimtus embrionų ir sėkmingai juos implantuoti kelioms surogatinėms motinoms, kad gimtų tik vienas gyvūnas, todėl klonavimas gali būti brangus procesas.
Dėl šių didelių išlaidų privačių bendrovių atsiradimas greičiausiai vaidins svarbų vaidmenį klonavimo srityje ateityje. Anot B. Novako, istoriškai daugiausiai klonavimo tyrimų atliko universitetai, kuriems trūksta lėšų.