Roplių žinovas Gerardas Paškevičius sako, kad šaltakraujai gyvūnai (varliagyviai, ropliai) intensyviai ieško žiemaviečių.
Anot jo, jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos, o tai reiškia, kad jeigu aplinkoje šilta – gyvūnas bus šiltas ir aktyvus, o jei šalta – vėsus ir apatiškas ar net letargiškas.
Aplinkos temperatūra yra svarbi visiems roplių gyvybiniams procesams: aktyvumui ir metabolizmui. Jei šalta, ropliai negali veikti, todėl šiaurėje gyvenančių rūšių ropliai atvėsus orams pasineria į žiemos sąstingį, sako jis.
Geltonskruosčiai žalčiai žiemoti šliaužia spalio, lapkričio mėnesį, mažiausios ir pačios rečiausios gyvatės Lietuvoje – lygiažvyniai žalčiai – į žiemos sąstingį pasineria tik lapkričio viduryje. Iš visų roplių vėliausiai žiemoti eina angys. Tiesa, jos pačios pirmos pabunda.
Ropliai iš žiemos sąstingio dažniausiai pabunda ne dėl šiltos aplinkos, o staiga pakilus temperatūrai, tad taip nutikti gali net nesulaukus pavasario. Vėliau gyvūnai paprastai vėl įminga, dažnai jau kitoje, tinkamesnėje vietoje.
Nors ropliai sėkmingai išgyvena žvarbią žiemą, vis dėlto jie praranda net apie penktadalį savo kūno svorio.
Žiemoja ir žmonių aplinkoje
Geriausia vieta varliagyviams žiemoti, sako G. Paškevičius, yra tokia, kur temperatūra išlieka aukščiau nulio. Literatūroje rašoma, kad idealiausia temperatūra roplių ir varliagyvių žiemos sąstingiui yra iki 4 laipsnių šilumos.
Jis turi prašymą sodininkams:
„Dar labai noriu priminti tiems, kas dabar tvarko aplinką ir grėbia lapus, kad visų lapų neišvežtų, paliktų kur nors sukrautus krūvoje per žiemą. Tokia lapų krūva taps namais ežiukams, driežiukams ir varlėms. O ir jūsų pievą patręš.“
