„Kai Palangos botanikos parke pamatėme iškirstas šimtametes pušis, kone širdis sustojo. Apžiūrėję nupjautas pušis ir jų kelmus įsitikinome, kad jos buvo sveikos – neturėjo jokių puvinių. Nesuprantame, kaip taip galima elgtis?“ – piktinosi skaitytojas.
Jis pasakojo, kad po parką pasivaikščiojo ilgiau ir nuošalioje vietoje pamatė tvarkingai sukrautus šimtamečių pušų kamienus. „Jie buvo supjauti po 6 metrus. Tai ilgis, kurį patogu apdoroti lentpjūvėse. Todėl ir kilo įtarimas, jog kažkam tiesiog prireikė medienos“, – samprotavo vyras.
Jis prisiminė, jog per vieną ekskursiją po Palangos botanikos parką ankstesnysis parko direktorius aiškino, kad šios pušys yra labai vertingos, reliktinės, menančios grafų Tiškevičių laikus ir formuojančios Botanikos parko veidą, todėl nesant būtinybei jokiu būdu nėra pjaunamos.
„Šiuo atveju pušys buvo sveikos, taigi jų tikrai nebuvo būtina pjauti. Ar Palangos botanikos parkas nepraras savo veido, nes jos buvo pasodintos tuomet, kai parkas buvo projektuojamas ir kuriamas? Taip ir nesupratau, kodėl Palangos botanikos parke pjaunamos sveikos pušys. Baisiausia yra tai, jog dar matėme pjovimui paženklintų šimtamečių pušų. Baisu ir liūdna, kad dėl neatsakingo elgesio Palangos botanikos parkas praranda savo veidą ir grožį“, – apgailestavo gamtos mylėtojas.
Palangos botanikos parko direktorius Valdas Pakusas skubėjo raminti, kad jokie barbarai prie pušų rankų neprikišo.
„Parke tradiciškai, kaip ir kasmet, atliekamas sanitarinis medžių valymas. Speciali komisija apžiūri medžius, įvertina, kuriuos reiškia šalinti, tada sąrašą pateikiame Palangos savivaldybei, ši – Kultūros paveldo departamentui ir tik tada gauname leidimą pjauti medžius. Šiemet numatyta pašalinti apie 30 medžių. Daugiausia – pušų, tačiau taip pat ir juodalksnių, eglių, uosių“, – teigė V. Pakusas.
Jis tikino, jog šalinamos tik sergančios pušys, o prie sveikų, kurios parke auga ilgiau nei šimtą metų, rankų tikrai nekišama.
„Nenuostabu, jog žmonės matė, kad kelmai sveiki, nėra puvinio. Nepaisant to, visos pašalintos pušys buvo sergančios. Nors kelmai ir sveiki, tačiau pušys būna nudžiuvusios, nes jų šakas pažeidė puvinys, jis tik dar nespėjo paliesti kamieno. Be to, šalinamos ir tos pušys, kurių pasvirimo kampas jau yra kritinis ir jos bet kada gali išvirsti, nulūžti. Tokių pušų kamienai tikrai yra sveiki“, – aiškino V. Pakusas.
Jis neneigė, jog iš nupjautų pušų bus gaminama mediena. „Tačiau tai yra šalutinis sanitarinio valymo veiksmas, pušys tikrai pjaunamos ne dėl medienos. Tiesiog jei medžių kamienai dar yra tinkami, kad iš jų būtų gaminamos lentos, mes taip ir darome. Parke yra daug suoliukų, kuriuos reikia remontuoti, todėl mediena mums būtina“, – teigė Palangos botanikos parko direktorius.
Jo teigimu, parkas, įskaitant ir jam priskiriamą paplūdimio ruožą, užima 101 ha teritoriją. Todėl 30 medžių pašalinimas esą parko veidu tikrai nepakenks.
„Mes kaip tik stengiamės, kad parke būtų kuo gražiau. Juk būtų nesmagu vasarą žiūrėti, kaip tarp žaliuojančių pušų stovi viena nudžiuvusi“, – dėstė V. Pakusas.