Neišskridę gandrai iš karto krinta į akis, žmonės pradeda rūpintis jų likimu. Pranešimus apie tokius paukščius jau dabar gauna Aplinkos ministerija, regionų aplinkos apsaugos departamentai, gyvūnų globą atliekančios organizacijos. Kaip reaguoti į tokius paukščius, kada jais būtina rūpintis?
Jei stebimi sveiki, skraidantys paukščiai, kol kas tuo stebėtis ir skubėti reikšti susirūpinimą jų likimu nereikia. Paukščiai dar turi laiko išskristi, be to, gamtoje jie randa pakankamai lesalo.
Neretai skubama pranešti apie gandrą, ramiai tupintį ant elektros stulpo ar stogo, ir raginama jį skubiai gelbėti. Jeigu gyvūnų globėjai atvažiuoja (neretai įveikdami ir 100 kilometrų), gandras pakyla ir nuskrenda. Todėl turėtume būti supratingi, leisti gamtai pačiai spręsti, kaip turi elgtis laukiniai gyvūnai. Ypač tai taikytina skraidantiems paukščiams, kurie užsiliks ilgiau, galbūt – visai neišskris, tačiau jų pagauti nebus paprasta. Dažnai tokius paukščius sugauti pavyksta tik žiemos pradžioje.
Kas kita – sužeisti, neišsivystę jaunikliai, kurie negali skristi. Tokius būtina gelbėti, juos laikinai gali pagloboti sodybų su gandrų lizdu šeimininkai, o po to juos globai ir gydymui perims gyvūnų globėjai. Todėl apie sužeistus, neskraidančius paukščius ir visus sužeistus gyvūnus, kuriems tikrai reikalinga globa ir gydymas, riekia skambinti ministerijos užsakymu šias paslaugas atliekančiai Gyvūnų globėjų asociacijai (tel. 868644828)