Atskleista nykštukinių lemūrų paslaptis

Mokslininkus nuo seno domino, kur žiemos metu slepiasi Madagaskare gyvenantys mažieji, arba nykštukiniai lemūrai. Anksčiau buvo žinoma, kad jiems giminingi storauodegiai lemūrai, gyvenantys šiek tiek šiltesniuose ir sausesniuose miškuose, esančiuose vakarinėje Madagaskaro dalyje, per metus maždaug septynis mėnesius praleidžia žiemodami medžių drevėse. Tačiau kur žiemoja Madagaskaro nykštukiniai lemūrai iki šiol buvo paslaptis.

Madagaskare lemūrų gyvenimą stebėjusi mokslininkų komanda prieš kelias dienas išplatino pranešimą, kuriame pristatomas naujausias atradimas: Madagaskaro salos rytų nykštukiniai lemūrai yra bene vieninteliai primatai pasaulyje, užmiegantys žiemos miegu susirengę urvuose, esančiuose po žeme.

Šią mįslę įminti nusprendusi mokslininkų komanda vasarą dvylikai lemūrų iš dviejų rūšių, gyvenančių rytinėje Madagaskaro dalyje, uždėjo radijo siųstuvus-apykakles ir laukė kol gyvūnams ateis metas užmigti žiemos miegu.

„Sekdami apykaklės siunčiamą signalą mes vis kreipėme anteną į viršų, medžių viršūnių link, tačiau signalas sklido iš apačios, todėl pradžioje manėme, jog gyvūnas pametė apykaklę“, – pasakoja Marina Blanco, tyrimo bendraautorė iš Vokietijos Hamburgo universiteto.

„Dairėmės aplink, tačiau apykaklės niekur nesimatė, tad pradėjome kasti žemę ir galiausiai radome nykštukinį lemūrą, susirangiusį po žeme ir atšalusį, vis dar su apykakle“.

Maži padarėliai sveria maždaug 250-350 gramų, priklausomai nuo rūšies. Jie žiemoja nuo trijų iki šešių mėnesių, po 10-40 centimetrų storio puriu medžių šaknų, dirvos ir yrančių augalų sluoksniu.

Paprastai tropinių regionų gyvūnams nėra būdinga užmigti žiemos miegu, dažniausiai tik šaltesnio klimato gyventojai, tokie kaip poliarinės meškos, ežiai ar voverės, yra priversti slėptis nuo šalčio. Gyvūnams miegant žiemos miegu, medžiagų apykaita sulėtėja ir bazinė kūno temperatūra pasiekia supančios aplinkos lygį, taigi, kad išgyventų, kūnas sunaudoja kur kas mažiau energijos.

Per Madagaskaro žiemą, lemūrai yra neapsaugoti nuo radikalaus temperatūrų svyravimo, kuris kartais siekia net iki 30°C skirtumo. Žiemą aukštumų atogrąžų miškuose oro temperatūra gali nukristi net iki nulio laipsnių Celsijaus. Tokia oro temperatūra yra per šalta gyvūnams, pripratusiems prie 30°C vidutinės vasaros temperatūros.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.