Pliki plotai išliks dar ilgai
„Visa gaisravietė jau išvalyta, sutvarkyta, o daugiau nieko daryti negalime, reikės laukti kito pavasario“, – teigė Kretingos miškų urėdijos, prižiūrinčios Kuršių nerijos miškus, Juodkrantės girininkijos girininkas Tomas Jukna.
Didžiulis gaisras Kuršių nerijos nacionaliniame parke kilo pernai balandžio 25 d. Jo židinys buvo netoli Alksnynės kontrolės posto. Pirmiausia degti pradėjo miškas šalia dviračių tako. Nors ugnį malšino gausios ugniagesių, savanorių pajėgos, ugnis nuniokojo apie 130 ha miško ploto abipus dviračių tako, kuris driekiasi nuo Smiltynės iki Juodkrantės.
Skaičiuojama, kad gaisro nuostoliai siekia per 13 mln. eurų.
„Teisės aktuose numatyta, kad gaisro nuniokotas miškas turi būti atkurtas per trejus metus. Mūsų teritorija yra specifinė, todėl atkūrimas gali ir užtrukti. Pirmiausia turi būti parengtas miškotvarkos projektas, jis suderintas su visomis institucijomis. Tada galima imtis darbų, bet šiemet jie tikrai neprasidės, nes reikia palaukti, kol iš gaisravietės pasitrauks joje suvešėjęs pelėsinis grybas. Jo užuomazgos gal visada buvo miško paklotėje, tačiau jis pradeda daugintis, kai dirvožemio temperatūra pasiekia 60 ir daugiau laipsnių. Dėl pernai kilusio gaisro suaktyvėjo šio grybo augimas. Jis išplito visoje gaisravietės teritorijoje. Kol jis nepasitrauks, negalime sodinti nė vieno medžio, nes grybas pažeis jų šaknis ir medžiai neprigis“, – aiškino T. Jukna.
Viliamasi, kad šis kenkėjas iš gaisravietės pasitrauks po metų. „Tačiau tikrai nesame garantuoti, kad taip ir bus, kad kitą pavasarį galėsime pradėti gaisravietės atkūrimo darbus“, – teigė girininkas.
Jo žodžiais, preliminariai numatyta dalį išdegusio miško atsodinti, dalį palikti natūraliai ataugti, o taip pat ketinama palikti atvirų erdvių, kurios turėtų būti pritaikomos rekreacijai ir naujų rūšių populiacijų didėjimui.
„Kuršių nerijoje yra daug miško, todėl kraštovaizdis gana vienodas. Taigi, vienas variantų ir yra, jog atkuriant išdegusį miško plotą palikti atvirų erdvių, nes jų Kuršių nerijoje tikrai stinga“, – aiškino T. Jukna.
Pasirengę bet kada išskubėti į degantį mišką
Preliminariai skaičiuojama, kad atkurti vieną hektarą išdegusio miško gali kainuoti apie 1000 eurų. Jei atsodinamas būtų visas išdegęs miško plotas, tai kainuotų apie 130 tūkst. eurų.
„Realiai tikėtina, kad gaisravietė bus visiškai sutvarkyta maždaug po penkerių metų“, – skaičiavo pašnekovas.
Pavasarį, kai oras pradeda vis labiau šilti ir į Kuršių nerijos miškus pabyra poilsiautojai, kasmet padidėja rizika, jog gali kilti gaisras, kurio nuostoliai bus milžiniški. Todėl kasmet vis daugiau lėšų ir dėmesio skiriama gaisrų prevencijai.
Šiemet Kuršių nerijos miškais pradėjo rūpintis Kretingos miškų urėdija. Ji šį darbą perėmė iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos.
„Teritorija nuolat stebima. Įdiegta antžeminė automatinė stebėjimo sistema, kurios davikliai reaguoja į dūmus. Visoje Kretingos miškų urėdijoje budi trys gaisrų gesinimo komandos, sukomplektuotos ir trys rezervinės. Neseniai įsigijome naują gaisrinį automobilį, kuris bus būtent Kuršių nerijoje. Kitaip tariant, esame pasirengę kuo operatyviau reaguoti į gaisro pavojų, kuo greičiau atvykti lokalizuoti gaisro židinį, kad ugnis neišplistų“, – teigė Kretingos miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Kuršių nerijai Linas Žarnauskas.
Jis pabrėžė, jog labiausiai tikimasi žmonių sąmoningumo. „Ugnis iš niekur neatsiranda. Aišku, sukelti miško gaisrą gali žaibas, tačiau vis tiek dažniausia priežastis yra žmogaus veikla. Ir nors nebuvo įrodyta, kad prieš metus Juodkrantės miškas sudegė dėl numestos nuorūkos, tai labai tikėtina priežastis. Todėl dar kartą visus kviečiu miškuose elgtis itin atsakingai“, – paragino L. Žarnauskas.