Aptvaruose bus laikinai

Jau kitų metų pabaigoje Telšių urėdijos valdose esančiame „Žvėrinčiuje“ planuojama užbaigti pirmąjį 50 hektarų aptvarą. Vėliau numatoma dvigubai didesnius namus stumbrams įrengti Dzūkijos nacionaliniame parke, Dainavos girioje. Joje apgyvendintus žvėris ilgainiui numatyta išleisti į laisvę, kad, nuklydę į Baltarusijos Belovežo girią, atnaujintų europinio stumbro populiaciją.
Laimutis Budrys
Suaugusių stumbrų užmigdyti ir transportuoti beveik neįmanoma. Jiems gresia nugaišti. Iš bandos bus paimami tik jaunesni nei poros metų gyvūnai.

Apvaruose žadama įrengti neužšąlančius gręžinius, kad stumbrai visuomet turėtų kur atsigerti, užsėti maitinimo aikšteles, įrengti apžvalgos bokštus, sandėlius pašarams, patalpas prižiūrėtojams.

Saugomus gyvūnus iššaudys

Kiek kainuos modernūs aptvarai, Aplinkos ministerija negali įvardyti, tačiau Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio teigimu, tokie darbai Lietuvai būtų neįkandami be Europos Sąjungos paramos. Anot jo, svariausias argumentas ją gauti tas, kad stumbrai yra visame pasaulyje nykstanti rūšis. 

„Jei bandytume tokius aptvarus įrengti tauriajam elniui, ES niekaip nepagrįstume lėšų poreikio. O dabar visai įmanoma, kad po kelerių metų Dzūkijoje koks grybautojas susitiks stumbrą“, – „Sekundei“ tvirtino L. Budrys. 

Anot jo, stumbras nedaro žalos miškui ir jo paklotei, jei aptvare vienam žvėriui tenka maždaug 5 hektarai ploto. Planuojamuose dviejuose aptvaruose numatoma apgyvendinti maždaug 30 stumbrų, paimtų iš laisvės.
Skaičiuojama, kad Panevėžio ir Kėdainių miškuose šiuo metu ganosi 73 galiūnai.
Į apvarus numatoma perkelti tik jaunus stumbrus.

Citata
Augalininkystės ūkio savininkui R. Kaščioniui valstybė už 2012-uosius sumokėjo beveik 7000 Lt kompensaciją. Ūkininkas tvirtina, kad realūs nuostoliai – dvigubai didesni.

„Suaugusių stumbrų užmigdyti ir transportuoti beveik neįmanoma. Jiems gresia nugaišti. Iš bandos bus paimami tik jaunesni nei poros metų gyvūnai. Išsklaidžius bandą likusieji tokios žalos nebedarys, o nusenusius ir sergančius, nebeišgalinčius gyventi laisvėje bus leista sumedžioti“, – teigė L. Budrys.

Ūkininkų nuostoliai smaugia valstybę

Iškraustyti stumbrus iš Panevėžio ir Kėdainių apylinkių politikai ir aplinkosaugininkai apsisprendė nebeapsikentę kasmet augančio žemdirbių pasipiktinimo dėl žvėrių padarytų nuostolių. Pasak L. Budrio, studiją atlikę mokslininkai įvertino, kad Vidurio Lietuva visiškai netinkama gyventi girių galiūnams. 

„Tai yra žemės ūkio paskirties kraštas, todėl neišvengiamas konfliktas tarp žmogaus ir gyvūno. Briedžiui užtenka 500 hektarų, o laisvėje gyvenančiam stumbrui, kad jis nedarytų žalos, reikia apie 1000 hektarų miško. Panevėžio ir Kėdainių miškuose jiems per ankšta“, – įvertino L. Budrys. 

Ministerijos atstovas sutinka, kad sovietmečiu stumbrus išleidus iš rezervato buvo padaryta klaida. Anot jo, dabar pateikiama įvairių versijų, kaip į Krekenavos seniūnijos Pašilių miške įrengtus 50 hektarų aptvarus iš Rusijos 1969–1972 m. atvežus dešimt stumbrų, dalis bandos atsidūrė laisvėje. L. Budrio teigimu, viena iš versijų, kad nupirktieji stumbrai paspruko išlaužę aptvarą, o pabėgėlių banda ilgainiui tik didėjo.
Laimutis Budrys
Visai įmanoma, kad po kelerių metų Dzūkijoje koks grybautojas susitiks stumbrą.

Pastarąjį dešimtmetį laisvėje gyvenančių stumbrų gretos smarkiai išaugo. Kasmet didėja ir valstybės išmokamos kompensacijos ūkininkams už girių galiūnų ištryptus pasėlius. Vien už praėjusius metus Kėdainių krašto žemdirbiams stumbrų padaryta žala valstybei atsiėjo 400 tūkst. Lt. Dar apie 46 tūkst. Lt atlyginta Panevėžio rajono ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.
„Valstybė negali sau leisti tokios prabangos. Nieko nedarant dėl stumbrų patiriami nuostoliai kiekvienais metais tik didėtų“, – pabrėžė L. Budrys.

Žvėrys išdrąsėjo

Stumbrus iš savo pasėlių vaikantys ūkininkai Aplinkos ministerijos užmojus iškraustyti galiūnus į aptvarus vertina skeptiškai. Tokius pažadus jie girdi jau keletą metų. 

Krekenavos seniūnijos ūkininkas Rimas Kaščionis pamena, jog dar prieš trejus metus apie stumbrų perkraustymą kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovas. Per tą laiką į pasėlius įnikę girių galiūnai išdrąsėjo, o žemdirbio nuostoliai išaugo. Augalininkystės ūkio savininkui R. Kaščioniui valstybė už 2012-uosius sumokėjo beveik 7000 Lt kompensaciją. Ūkininkas tvirtina, kad realūs nuostoliai – dvigubai didesni. 

„Nuostolių vertinimo metodika gana keista. Savivaldybės komisija atvažiuoja prieš pat javapjūtę ir apskaičiuoja žalą pagal tai, ką mato vizualiai. O kiek mums tenka pavasarį tvarkyti stumbrų eibių, niekas nežiūri“, – stebisi R. Kaščionis.

Stumbrai nuėda pasėlius, bet dar daugiau žalos pridaro, kai užėjusi banda juos išmindžioja ar įsitaiso pagulėti. Ūkininkai pasakoja savo laukuose vienu metu suskaičiuojantys ir 15–30 stumbrų.
Juos išginti – bergždžias darbas. 

„Stumbrai nebijo net važinėjančio traktoriaus. Traukiasi tik pamatę ateinantį žmogų, bet kas iš to, jei ne į mišką pabėga, o tik į kitą lauką pereina“, – „Sekundei“ pasakojo R. Kaščionis. 

Anot jo, didžiausios stumbrų invazijos į pasėlius – pavasarį. Tada į R. Kaščionio laukus susirenka bandos net iš dviejų pusių – vieni galiūnai atrisnoja iš Pašilių miško, kiti – iš Kėdainių rajono.
Ūkininkui gintis nuo šių gyvūnų dar sunkiau todėl, kad jo laukai ribojasi su valstybiniais komercinės medžioklės plotais, todėl negalima naudoti garsinių priemonių stumbrams baidyti, kad nebūtų išvaikyti leidžiami medžioti žvėrys.

Susimoka už klaidas

Panevėžio miškų urėdijos stumbryno Pašilių kaime stumbrininkas Rytas Papšys mano, kad stumbrai kliuviniu tapo dėl paties žmogaus kaltės. Anot jo, į laisvę stumbrai pateko ne pasprukę iš rezervato, o specialiai buvo išleisti. 

Tam jie ir buvo atsivežti, apgyvendinami aptvaruose, kad pripratę prie Lietuvos sąlygų būtų paleisti. Netgi planuota, kad Panevėžio ir Kėdainių miškuose ganysis net 500 stumbrų banda. 

„Bet ir laisvėje gyvenančius reikia stebėti, reguliuoti jų bandą, o per dvidešimt nepriklausomybės metų tai nebuvo daroma“, – teigė R. Papšys.