Žemės valymas ir miškų kirtimas – didžiausios grėsmės sausumoje klestinčiai Okeanijos regiono faunai ir florai, teigiama 24 tūkst. mokslinių tyrimų apžvalgoje.
Polinezijos, Mikronezijos ir Melanezijos ekosistemoms būtina skubi ir efektyvi gamtosaugos politika, nes kitaip jau dabar sudėtinga vadinama situacija gali dar labiau pablogėti, rašo telegraph.co.uk.
Tyrime, kuris publikuojamas žurnale „Conservation Biology“, pažymima, kad Australijos žemės ūkis pakeitė arba sunaikino pusę šalies miškingų vietovių ir girių. Du trečdaliai likusių miškų sumenko dėl kirtimų.
Visoje Okeanijoje išnyko daugiau kaip 1,2 tūkst. paukščių rūšių, o šiltėjantis klimatas grasina tik dar labiau pabloginti situaciją.
„Mūsų regionas gali liūdnai pagarsėti dėl didžiausio masto gyvūnijos ir augmenijos nykimo pasaulyje”, – teigė gamtosaugos mokslo profesorius NSW universitete Richardas Kingsfordas, kuris yra vienas iš 14 tyrimo autorių.
„Tai tęsis ir toliau, jei nesiimsime keisti to, kaip saugome savo aplinką”, – teigė jis ir pridūrė, jog pusės Australijos žinduolių išnykimas buvo tiesiogiai arba netiesiogiai nulemti žmogaus veiklos.
Ataskaitoje nurodomos šešios priežastys, dėl kurių nyksta augalai ir gyvūnai, beveik visos jos vienaip ar kitaip susijusios su žmogaus veikla.
Didžiausias pavojus Australijoje kyla baltiesiems lemūrų oposumams, gyvenantiems Queenslando tropinių džiunglių aukštumose. Ant išnykimo slenksčio atsidūrė ir Tasmanijos velniai, kurių populiaciją navikų liga sumažino 60 proc.
Ramiajame vandenyne grobikiški augalai ir gyvūnai sunaikino daugelį vietinių rūšių. Guamo Mikronezijos tulžys, manoma, išnyko jo gyvenamoje teritorijoje paplitus rudosioms medžių gyvatėms.