Pagal 35 metų planą numatoma visam laikui uždrausti povandeninius grunto sąvartynus jautriame jūros regione prie Kvyslando valstijos krantų, taip pat nustatyti uždaviniai pagerinti vandens kokybę ir jūrinių ekosistemų būklę.
T.Abbottas sakė, kad šis planas „užtikrins Australijos didingo Didžiojo barjerinio rifo vietą <...> Pasaulio paveldo sąraše“.
JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) grasino įrašyti Didįjį barjerinį rifą į Pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia pavojus, sąrašą, nes jis smarkiai kenčia nuo grunto laidojimo jūroje, klimato pokyčių, žemės ūkio nuotekų ir itin rajų, koralus niokojančių jūrų žvaigždžių invazijos.
Tačiau T.Abbottas pabrėžė, jog rifų išsaugojimas yra vienas iš jo konservatyviosios vyriausybės prioritetų, pridūręs, kad projektas „Rifas 2050. Ilgalaikio tvarumo planas“ (Reef 2050 Long Term Sustainability Plan) yra atsakas į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą.
„Australija aukščiausiu lygmeniu sako savo tarptautiniams partneriams <...>, kad visa mūsų šalis visiškai pasiryžusi apsaugoti Didįjį barjerinį rifą, – jis sakė žurnalistams Kvynslande. – Būdamas ministras pirmininkas, tikrai netrokštu, kad iškiltų pavojus rifo, kurį privalome išsaugoti ateičiai, kokybei.“
Ilgesnį negu 2,3 tūkst. km Didįjį barjerinį rifą sudaro apie 3 000 koralinių rifų ir 1 050 salų labirintas, nusidriekęs palei Australijos šiaurės rytinę pakrantę. Šis daug turistų pritraukiantis objektas yra viena turtingiausių jūrinių buveinių.
Aplinkos ministras Gregas Huntas sakė, kad įgyvendinant naująjį planą, tos ekosistemos būklė iki 2050 metų turėtų smarkiai pagerėti.
„Šio plano ir programos širdis – (pastangos) pagerinti vandens kokybę. Nustatyti konkretūs uždaviniai – pavyzdžiui, taršą azotu iki 2018 metų sumažinti 50 proc., o iki 2025 metų – 80 proc.“ – nurodė jis.
Į prioritetines teritorijas patenkančių pesticidų kiekis iki 2018 metų turėtų sumažėti bent 60 proc., o vėžlių, delfinų ir diugonių populiacijos iki 2020 metų turi stabilizuotis arba pradėti gausėti.
Kvynslando aplinkos ministras Stevenas Milesas sakė, kad šis planas turėtų pašalinti didžiausią vidutinio laikotarpio grėsmę – per didelį nuosėdų, maistingųjų medžiagų ir pesticidų kaupimąsi rifuose. Valstija taip pat bus įpareigota vykdyti uostų plėtrą tik keturiose vietose.
Tuo tarpu ekologinės organizacijos „Pasaulio gamtos fondas“ (WWF) padalinys Australijoje pripažino, kad šiame plane esama gerų iniciatyvų, tokių kaip 100 mln. Australijos dolerių padidintas federalinis finansavimas rifo apsaugos projektams, bet pridūrė, kad šis projektas nesustabdys rifų nykimo.
„Didžiojo barjerinio rifo ilgalaikis išlikimas priklauso nuo bendrų pasaulio pastangų sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, taip pat ir stipresnių veiksmų iš Australijos pusės“, – sakė WWF-Australia vykdomasis direktorius Dermotas O'Gormanas.