„Akcijos tikslas buvo stabdyti neteisėtą europinių ungurių žvejybą. Nors verslinė ungurių žvejyba apribota ir kasmet vykdomi ungurių įveisimo darbai, šių žuvų būklė vis dar sparčiai blogėja. Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos (ICES) duomenys rodo, kad europinių ungurių ištekliai yra už saugaus biologinio limito ribų“, – sakė Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.
Vykdydami akciją, aplinkosaugininkai ėmėsi priemonių prieš neteisėtą ungurių žvejybą. „Tarkim, buvo sustiprinta ir žvejų mėgėjų, ypač povandeninės žvejybos, kontrolė. Vis dėlto, nors vykdome nuolatinę šviečiamąją veiklą apie būtinybę saugoti gyvosios gamtos išteklius, pažeidimų neišvengta“, – teigia K. Motiekaitis.
Akcijos laikotarpiu buvo surengti 43 reidai, patikrinti 408 žvejai mėgėjai ir verslininkai. Nustatyti 36 pažeidimai (7 jų šiurkštūs), iš pažeidėjų paimti 103 žvejybos įrankiai ir viena valtis. Bendra apskaičiuota žala aplinkai – 8220 eurų.
Vienas rimčiausių pažeidimų, nustatytų akcijos laikotarpiu, – neteisėta ungurių žvejyba, per kurią padaryta žala žuvų ištekliams – 6720 eurų. „Gegužės pradžioje Utenos gyvosios gamtos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, Dūkšto ežere pagavusius 14 ungurių. Be to, kad pažeidėjai turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą, dar jiems bus skirtos baudos iki 300 eurų“, – pasakojo Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.
Saugomi visoje Europoje
2009 m. unguriai buvo įtraukti į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) konvencijos II priedą, kuriame išvardytų rūšių egzemplioriams taikomas specialus prekybos reguliavimas. Draudžiama eksportuoti iš ES ir importuoti į ES europinius ungurius.
Europos Tarybos reglamente, nustatančiame priemones ungurių ištekliams atkurti, siūloma ne tik riboti žvejybą, bet taikyti ir kitas priemones, kad jūros nerštavietes pasiektų kuo daugiau šių žuvų.
Deja, vis dar neaišku, dėl kokių priežasčių nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos ungurių taip drastiškai sumažėjo visame areale. O kadangi Lietuvos vandens telkiniai yra mažai užteršti ir palyginti atviri natūraliai ungurių migracijai, mūsų šalis gali svariai prisidėti prie išteklių atnaujinimo.
Pasak K. Motiekaičio, viena priemonių, atnaujinančių ungurių išteklius, – įžuvinimas, Žuvininkystės tarnyba pradėjo dar 2011-aisiais ir, pavyzdžiui, pernai išleista 1 367 000 unguriukų.
Lietuva pagal CITES reikalavimus įdiegė kontrolės ir apskaitos sistemą, užtikrinančią prekybos unguriais kontrolę.
„Kadangi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę atlikti objektų, kurių prekyba ribojama ar draudžiama, kontrolinius pirkimus, primename, kad aplinkosaugininkai stebi skelbimus ir renka kitą informaciją apie prekybą galimai nelegaliai sugautomis žuvimis.
Įtarę, kad daromas administracinis nusižengimas, atliekame kontrolinius pirkimus“, – pabrėžia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas.
Gresia baudos
Žvejams mėgėjams aplinkosaugininkai primena, kad per vieną žvejybą galima sugauti 3 ungurius.
Žvejams verslininkams, vykdantiems upeliais migruojančių ungurių verslinę žvejybą, nustatytas žvejybos laikotarpis – nuo kovo 15 d. iki birželio 1 d.
Už neteisėtai sugautą ungurį tektų atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – 480 eurų ir sumokėti 120–300 eurų bauda. Be to, paimami pažeidimo padarymo įrankiai ir priemonės.