Karveliai nėra labai tolimi primatų giminaičiai. Pasirodo jie ne mažiau gabūs ir sudėtingesnėms loginėms užduotims, rašo discovery.com.
Tyrime dalyvavę balandžiai išmoko atpažinti skaičius primenančius daiktus, sugrupuoti skaičių poras bei įsiminė abstrakčias matematines taisykles. Panašius gebėjimus be žmonių yra pademonstravusios vos kelios beždžionių rūšys.
Mokslininkams iškarto kilo klausimas, ar balandžiai paukščių pasaulyje yra unikalūs tokiais sugebėjimais? GRYNAS.lt jau ankščiau rašė apie Varnos protingesnės už keturmečius vaikus" href="http://www.grynas.lt/gamta/varnos-protingesnes-uz-keturmecius-vaikus.d?id=52634023">varnas, kurios taip pat demonstruoja puikius loginio mąstymo gebėjimus.
Tyrimo autorius Damianas Scarfas įsitikinęs, kad tokie gebėjimai gali būti plačiai paplitę paukščių pasaulyje.
D. Scarfas kartu su kolegomis Harlene Hayne ir Michaeliu Colombo pirmiausia išmokė karvelius eilės tvarka išdėstyti skaičius 1, 2 ir 3. Lietimui jautriame ekrane paukščiams buvo rodomi piešiniai su vienu, dviem arba trim tokiais pat daiktais. Kai jie paliesdavo tinkamą piešinėlį gaudavo skanėstą. Tyrėjai stengėsi išvengti ankstesnių tyrimų klaidų, kada paukščiams buvo rodomi panašūs piešiniai, bet jie įsigudrino tiesiog atsiminti reikiamo dydžio daiktą arba spalvą, o ne kitas jo savybes.
Kita užduotis buvo sudėtingesnė. Karveliams buvo pateikti piešiniai su skaičiais nuo 1 iki 9. Pvz. pasirodžius piešiniams su skaičiais 5 ir 9, paukštis turėjo pirma pasirinkti skaičius didėjimo tvarka.
„Abi užduotis balandžiai įveikė labai gerai. Jų sėkmės rodiklis buvo toks pat kaip ir beždžionių kurios mokėsi tokių pat užduočių“, - pasakojo D. Scarfas.
Mokslininkai dar neturi paaiškinimo kodėl paukščiai ir primatai turi panašius protinius gebėjimus. Gyvūnai galėjo turėti vieną bendrą protėvį, kuris turėjo gerus skaičiavimo sugebėjimus, tačiau ne visos paukščių ar primatų rūšys juos paveldėjo, o taip neturėjo nutikti. Kitas paaiškinimas – šie gebėjimai gyvūnams išsivystė nepriklausomai.
Geriausius skaičiavimo gebėjimus paukščių pasaulyje yra pademonstravusios Afrikos pilkosios papūgos. Psichologei Irene Peppenberg priklausiusi papūga Alex. Papūga mokėjo atpažinti skaičius, įvardinti koks skaičius atitinka daiktų skaičių, be to suvokė ir kas yra nulis. Vaikai iki 3 – 4 metų paprastai dar nesuvokia tokios skaitinės reikšmės, nes negali su nieko sulyginti.
Iki I. Peppenberg tyrimų buvo manoma, kad papūgos tik negalvodamos atkartoja girdimus garsus, bet Alex ji išmokė net pačią sudarinėti žodžius. Pavyzdžiui ji buvo išmokyta atpažinti ir įvardinti bananą ir vyšnias. Kai jai buvo parodytas raudonas obuolys (šiam objektui ji žodžių nežinojo) ji sudarė žodį „banerry“ (angl. žodžių „banana“ (bananas) ir „cherry“ (vyšnia) darinys).
Paprastai pilkosios papūgos gyvena apie 60 metų, bet Alex netikėtai numirė būdama 31-erių metų. Jos protinis intelektas buvo pripažintas prilygstantis penkiamečiui, o emocinis intelektas atitiko dviejų metų vaiko.