Sukurti modeliai padeda palyginti šias dvi rūšis: būtent, kaip smarkiai gyvūnai gali įkąsti ir kokio tvirtumo yra jų kaukolės, praneša „Science Daily“.
Atradimai stebinantys – lokiai kanda vienodai smarkiai, bet baltojo lokio kaukolės struktūra daug silpnesnė.
Tikėtina, kad baltieji lokiai pralaimės varžybas dėl maisto pilkiesiems. Gali būti, kad baltieji lokiai išnyks arba taps žymiai retesni negu šiandien.
Baltiesiems lokiams trūksta arktinės jūros ledo, kurį jie naudoja ruoniams medžioti. Kyla klausimas, ar jie išgyventų iš alternatyvių maisto šaltinių.
Pilkieji lokiai prie tokio maisto labiau prisitaikę. Kanadoje pastarieji jau pasiekė baltųjų lokių teritoriją.
Mokslininkai, tyrinėjantys gyvąją gamtą, tyrė dviejų suaugusių lokių kaukoles iš muziejų: vieną – baltojo lokio iš Kanados, kitą – pilkojo lokio iš Aliaskos.
Jie sukūrė trijų dimensijų kompiuterio modelius ir pagal juos analizavo kaukolių biomechaniką. Tai padėjo ištirti, kaip smarkiai gyvūnas gali kąsti ir kokią įtampą jis tuo metu patiria.
Mažesni baltųjų lokių dantys yra mažiau pritaikyti kramtyti augalams, žolei, augmenijai ir uogoms. Taip yra dėl baltųjų lokių ir pilkųjų lokių maitinimosi įpročių skirtumų.
Pilkieji lokiai turi labai didelius krūminius dantis, o baltųjų dantys – daug mažesni. Baltieji lokiai ėda ruonių taukus, kurie yra minkšti ir nereikalauja daug kramtymo. Tokie skirtumai išsivystė rūšims formuojantis.