Baltijos jūroje gali nelikti jūrinių žuvų

Europos mokslininkai teigia, kad dėl pasaulinio atšilimo padidės kritulių kiekis į Baltijos jūrą įtekančių upių baseinuose. Dėl to po 100 metų Baltijos jūra gali tapti gėlavandene, o joje gyvenančios jūrinės žuvų rūšys – išnykti.

Lietuvos mokslininkai tokioms užsienio mokslininkų išvadoms linkę pritarti ir teigia, kad toks likimas Baltijos jūrą ištikti tikrai gali. Jie taip pat tvirtina, kad ir dabar netrūksta rimtų problemų, kurios grasina jūrai.

Grėsmė reali

Visuomeninės organizacijos Baltijos aplinkos forumo (BEF) direktorius Žymantas Morkvėnas, susipažinęs su Europos mokslininkų išvadomis GRYNAS.lt teigė, kad tokios prognozės gali išsipildyti.

„Gamtoje daug kas keičiasi. Toks scenarijus gali išsipildyti. Mokslininkai rengia projektus, tyrimus, nagrinėja įvairiausius gamtos scenarijus, kurie gali įvykti. Klausimas, kiek ši grėsmė paveiks mūsų žmones, ekonomiką. Tai palies ne tik Baltijos jūros žuvis, bet ir visą ekosistemą: dumblius, moliuskus, paukščius. Klimato kaita jau šiandien daro neigiamą įtaką Baltijos jūrai. Vis rečiau užšąla Rygos, Suomijos įlankos. Todėl Baltijos jūroje gyvenantys ruoniai nebegali atsivesti savo vaikų, kadangi juos veda ant ledo. Tai yra viena pirmųjų rūšių Baltijos jūroje, kuri pasmerkta išnykti dėl klimato kaitos“, – teigė direktorius Ž. Morkvėnas.

Trūksta politinio dėmesio

Baltijos jūrai gresia ir kitos rimtos problemos. Viena jų – eutrofikacija. Jos metu intensyviai žydi vanduo ir jame ima trūkti deguonies. Žydint vandeniui pradeda pūti jūros dumbliai, dėl deguonies trūkumo žūsta žuvys.

BEF direktorius patikino, kad Baltijos jūrai tai – pagrindinis iššūkis.

„Aplink Baltijos jūrą gyvena apie 80 milijonų gyventojų. Tai pakankamai išsivysčiusios šalys, kurios turi išvystytą pramonę, žemės ūkį. Visos medžiagos iš baseino nuteka į Baltijos jūrą, tai sukelia utrofikaciją.

Mažinant ją, Lietuvos pastangos imtis įvairių priemonių negali būti efektyvios, jeigu jos nebus kartu derinamos su mūsų kaimynais: Baltarusija, Rusija bei jos Federacijos administracinės teritorijomis, t.y. Kaliningrado sritimi. Tai yra užterštumo taškai, kurie duoda pastebimą „indėlį“ Baltijos jūros užterštumui. Šioms problemoms trūksta politinio dėmesio ir dėl to, kad mūsų visuomenės interesas šioje vietoje nėra aiškiai išreikštas“, – apie pagrindinę problemą GRYNAS.lt kalbėjo direktorius.

Labiausiai išnaudojama jūra

Kita problema, kaip teigė direktorius – ekonominis Baltijos jūros naudojimas.

„Tai viena iš labiausiai išnaudojamų jūrų: transportas, vėjo jėgainės, žvejyba, kitos ekonominės šakos. Jeigu šis panaudojimas nėra gerai suderintas ir vyksta chaotiškai, tai sukelia pakankamai dideles problemas.

Šiandien, turbūt, daugelyje šalių, aplink Baltijos jūrą, tai ir vyksta. Lietuva turi mažiausią jūros plotą iš visų Baltijos šalių. Į šį gabalėlį turi sutilpti visi mūsų interesai – vėjo jėgainės, mūsų gamtinių vertybių išsaugojimas, vamzdynai, karinės pratybos ir kita. Visa tai gali vesti prie pakankamai liūdnų padarinių Baltijos jūros ekosistemai“, – pabrėžė Ž. Morkvėnas.