Gyvūnus galima apsaugoti, tačiau tik tuo atveju, jei nedelsiant bus imtasi šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo veiksmų, teigiama atliktoje studijoje, paskelbtoje žurnale "Nature".
Tokios išvados prieštarauja ankstesnei nuomonei, kad temperatūra Arktyje jau viršijo pavojingą ribą ir nebeįmanoma išvengti staigaus ir negrįžtamo ledo tirpimo, rašo "The Guardian".
Tarptautinė lokių gynimo organizacija „Polar Bears International“ pareiškė, kad Arkties ledui, ant kurio baltieji lokiai medžioja ruonius ir poruojasi, negresia staigus, negrąžinamas sunykimas.
„Vyrauja nuomonė, kad baltųjų lokių išgelbėti nebeįmanoma. Tačiau tai netiesa", – teigia studijos autorius Stevenas Amstrupas iš Vinipego, Kanados.
Baltųjų lokių ekspertas iš Kanados Albertos universiteto Andrew Derocheris, nedalyvavęs tyrime, komentuoja, kad S. Amstrupas pirmasis atliko studiją, įvertinančią, ar pasaulio valstybių emisijų mažinimo kampanija paveiks baltųjų lokių padėtį.
„Iki šiol į emisijų mažinimą nebuvo atsižvelgta jokioje analizėje", - pastebi jis.
S. Amstrupo komanda tyrė pasaulio klimato modelius bei penkis šiltnamio dujų lygio scenarijus ir pateikė prognozę, kiek ledo ištirps Arktyje per ateinantį amžių.
Tyrime nurodoma, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp temperatūros ir ledo sluoksnio ant vandens – augant temperatūrai, ledo storis tolygiai mažėja.
Modeliuose nurodyta, kad emisijoms ir toliau augant dabartiniu tempu, iki 2050 m. išnyks du trečdaliai baltųjų lokių. Labiausiai nukentės jų populiacijos Hudsono, Bafino įlankose ir Barenco jūroje.
Tačiau jei emisijos būtų sumažintos 70 proc., iki 2100 m. būtų prarasta tik penktadalis baltųjų lokių gyvenamųjų vietų ir jie būtų išgelbėti, teigiama tyrime.
Tačiau A. Derocheris nemano, kad politikos formuotojams pavyks laiku sumažinti emisijų kiekį. „Per mažai požymių, kad tokia politika gali būti įgyvendinta laiku. Išnykimas gresia 25 proc. pasaulio žinduolių, todėl, kaip bebūtų liūdna, tokiame kontekste baltųjų lokių padėtis neatrodo išskirtinė“, – sako jis.
Gyvenamojo arealo mažėjimas nėra vienintelė grėsmė, kylanti Arkties gyvūnams, tokiems kaip baltieji lokiai, teigiama atskirame straipsnyje, kuris šią savaitę taip pat buvo publikuotas žurnale „Nature“. Tirpstant ledynams, gyvūnų rūšys, kurios tūkstančius metų buvo atskirtos natūralių gamtos kliūčių, gali pradėti poruotis tarpusavyje, todėl atsiras hibridinės gyvūnų rūšys, o retų gyvūnų dar sumažės.