Iš medžių krenta paukščių jaunikliai
Didieji Lietuvos miestai atsinaujina, tačiau kai kuriose savivaldybėse atsinaujinimas vyksta gamtos sąskaita. Socialiniuose tinkluose dalijamasi panevėžiečių žinutėmis, kuriose jie ne tik pasipiktinę, bet ir susirūpinę dėl savo mažųjų draugų – paukščių. Pagrindinėje miesto aikštėje iškirsti medžiai, kuriuose – tik ką išperėti paukščių jaunikliai.
Susirūpinę gyventojai jau kreipėsi į Lietuvos ornitologų draugiją. Jos vadovas Liutauras Raudonikis sako, kad toks elgesys su gamta yra nedovanotinas. Tiesa, jis pabrėžia, kad informacijos apie kartu su paukščių lizdais kertamus medžius ornitologai gauna ir iš kitų miestų.
„Gavome tą informaciją iš Panevėžio, šiuo metu dar kovojame dėl Sapiegų parko Vilniuje kirtimo, kurį, tiesa, jau sustabdėme. Tai tokie dalykai vyksta visoje Lietuvoje. Vakar dar gavome laišką iš Plungės, kad šiame mieste taip pat įgyvendinami projektai, kurių metu bus kertami medžiai, kuriuose peri dančiasnapiai, perėjo pelėdos. Tai yra barbarizmas“, – sako L. Raudonikis.
Pašnekovas priduria, kad net ūkiniuose miškuose kirtimai stabdomi nuo balandžio 1 dienos iki birželio 15 dienos.
„Matėme nuotraukas iš Panevėžio. Tai zyliukai lakstantys, iš medžių šokinėjantys, kertant medžius. Jie pasmerkti: arba patys žus, arba gyvūnai suės. Per visą Lietuvą tūkstančiai lizdų sunaikinama. Tai yra nepaaiškinama, nes daugiau nė vienoje Europos šalyje to nėra. Gamtos niokojimo požiūriu, tai yra vandalizmas. Net istoriškai niekas niekada nėra daręs nieko panašaus. Vasarą nekirsdavo medžių“, – aiškina ornitologas.
Pasak L. Raudonikio, šiuo metu medžių kirtimas yra gamtos niokojimas. Jis tikina, kad vienintelis būdas to išvengti yra nekirsti medžių bent jau paukščių perėjimo laikotarpiu.
Ministras inicijuoja pokyčius
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas tikina, kad problema yra nacionalinė. Todėl draugija galimus pokyčius aptarė su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika. Ministras GRYNAS.lt teigia, kad bene didžiausia problema yra teisinis reguliavimas.
„Šiuo metu draudimo kirsti medžius želdynuose laikotarpio nėra jokiuose nacionalinio lygmens teisės aktuose. Gali būti, kad draudimų yra nustačiusios kai kurios savivaldybės. Tad reta savivaldybė elgiasi socialiniai atsakingai tiek paukščių, tiek gyventojų, kuriems rūpi juos supanti aplinka, atžvilgiu“, – komentuoja K. Mažeika.
Anot ministro, norint tokį draudimo laikotarpį įvesti reikėtų jį įrašyti į Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašą.
„Jau pavesta parengti tvarkos aprašo pataisas, kurios ministro įsakymu turėtų būti patvirtintos vasaros pradžioje“, – pabrėžia aplinkos ministras.
Tuo tarpu Panevėžio miesto gyventojai socialiniuose tinkluose buria žmones į piketą dėl neatsakingo projekto vykdytojų požiūrio į gamtą.
Papildyta savivaldybės komentaru
Išpublikavus tekstą, savo komentarą atsiuntė ir Panevėžio miesto savivaldybė. Projekto vadovė Vita Bubliauskaitė GRYNAS.lt sako, kad prieš pradedant Laisvės aikštės želdinių projektavimą, buvo atlikti profesionalūs dendrologiniai vertinimai, kuriuos atliko gamtosaugos srities specialistai. Analizės metu buvo atliekamas išsami vietos faunos ir floros situacija.
„Pažymėtina, kad jais remiantis buvo suformuota nauja aikštės želdinių koncepcija. Siekiant pagerinti esamų želdinių augimo sąlygas, buvo atliekami prastos būklės medžių kirtimo darbai“,– komentuoja projekto vadovė.
Anot jos, teisės aktais nėra aiškiai apibrėžti reikalavimai dėl miesto teritorijoje atliekamų medžių genėjimo ar kirtimo darbų paukščių perėjimo metu.
„Tokiu atveju yra laikomasi proporcingumo ir protingumo principo atliekant medžių genėjimo darbus. Prieš išduodant leidimą atlikti sanitarinį želdinių kirtimą, kartu su skyriaus specialistais, atsakingais už želdinių apsaugą ir priežiūrą, projektuotojais bei kitomis suinteresuotomis pusėmis, buvo organizuojama atsakinga želdinių apžiūros komisija, kurios metu buvo fiziškai apžiūrėtas kiekvienas medis, pakartotinai įsitikinta medžių būklė ir vietos natūralios aplinkos faktoriai. Paukščių lizdų ar buveinių želdinių vertinimo metu nebuvo užfiksuota. Apžiūros metu buvo ieškoma galimybių želdinius išsaugoti ir tik itin prastos ar kritinės būklės želdinius buvo leistina šalinti. Tokiu būdu, buvo skirtas didžiulis dėmesys, siekiant geros būklės želdinius tinkamai integruoti atsižvelgiant į Laisvės aikštės projekto sprendinius ir esamą želdinių situaciją.
Leidimas kirsti arba genėti medžius yra išduodamas metų laikotarpiui, tiksliai neapibrėžiant kirtimo darbų atlikimo laiko. Net ir esant paukščių perėjimo periodui, miesto gyventojai taip pat aktyviai atlieka savo želdinių kirtimo ar genėjimo darbus privačiose valdose, o šis atvejis nėra išimtis“, – aiškina pašnekovė.