Sena tradicija
Senovėje buvo tikima, kad sausio 25 dieną nubudęs barsukas išlenda iš olos apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, jis išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį toliau miegoti iki pavasario. Buvo tikima, kad tuomet pavasaris bus vėlyvas. O jeigu diena bus apniukusi, barsukas pasivaikščios po mišką, visur pripėduos. Tuo atveju pranašaujama, kad likusi žiemos dalis bus šiltesnė, o pavasaris – ankstyvas.
„Iš tikrųjų, barsukas arba opšrus – gana baikštus gyvūnas. Jis yra didžiausias Lietuvos kiauninių šeimos atstovas. Specifinis bruožas – baltai juodai dryžuotas snukis. Nors barsukas laikomas plėšriuoju žvėreliu, tačiau iš tikrųjų jis yra visaėdis. Minta uogomis, vaisiais, augalų šaknimis sėklomis, vabzdžių lervomis, varliagyviais.
Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais net pievose, bet arti miško. Būna veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio, tačiau miegas nėra gilus. Kartais ir žiemą išeina iš urvo. Žiemą nesimaitina, naudoja sukauptas riebalų atsargas“, – rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešime spaudai.
Kol kas nematyti
Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato lankytojų centro administratorius Saulius Bartminas pasakoja, kad buvo apžiūrėti barsukų urvų, tačiau kol kas jų pabudimo ženklų nematyti.
„Šiek tiek anksčiau kamerose pasirodė, kaip manėm, barsukas, bet įsižiūrėjus paaiškėjo, kad tai buvo usūrinis šuo. Per mažą kameros langiuką sunku buvo įžiūrėti iš karto. Taip kad dar neišlindę“, – sako jis.
„Maitintis jie neina, išlenda kažkur, aplink tik apeina ir vėl gulasi. Bet pėdų dar nesimatė, kai buvau prie jų urvų. Lyg aplink vieną urvą radau lapų papustytų, bet buvo užliję, nesimatė, kad būtų išlindę. Jeigu rimtai atšiltų ir kelias dienas laikytųsi 10–15 laipsnių šilumos, gal juos tokia temperatūra ir apgautų“, – pridūrė pašnekovas.
Pagramančio regioninis parkas kol kas barsukų pėdsakų neieškojo. O štai Kutuvėnų regioniniame parke barsukų pėdsakų pasidairyti planuojama per pusiaužiemio žygį, kuris parke vyks sausio 29-ąją.
Paaiškino datos reikšmę
„Meteo.lt“ specialistai paaiškino, kodėl pusiaužiemiu laikoma ne sausio 15, o 25-oji. Anot jų, tam yra kelios priežastys.
„Žvelgiant iš klimatinės pusės, seniau žiema prasidėdavo lapkričio pabaigoje, o pasibaigdavo maždaug kovo pabaigoje, todėl realios (4 mėn. trukmės) žiemos vidurys buvo kaip tik sausio pabaigoje.
Dar kitas pusiaužiemio datos paaiškinimas gali būti susijęs su šalčiais. Remiantis 1991–2020 m. duomenimis vidutiniškai pačios šalčiausios Lietuvoje yra sausio 23–25 d. (vidutinė paros oro temperatūra siekia -5,1...-4,5 °C). Vidutiniškai šalčiausia diena visoje Lietuvoje yra sausio 24-oji“, – rašo jie.
Klimatologai taip pat primena, kad 1940 m. sausio 25 d. Varėnoje buvo išmatuotas įspūdingas -40,5 laipsnių šaltis, ši reikšmė labai nedaug nusileidžia absoliučiam šalčio Lietuvoje rekordui (-42,9 °C, 1956-02-01, Utenoje).
„Taigi, sausio pabaiga išties yra savotiškas žiemos pikas ir nuo šio momento pamažu daugės tiek šilumos, tiek Saulės spindulių. Pavasaris jau ne už kalnų“, – sakoma įraše.
Anot klimatologų, sausio 25-oji buvo apniukusi, daug kur be žymesnių kritulių. Vietomis formavosi rūkas ir fiksuota lijundra. Aukščiausia oro temperatūra dieną siekė tarp -1 ir +3 °C. Naktį žemiausia temperatūra buvo -4...+1 °C.