Laimikių kiekis mažėja
Nors plekšnės yra daugiau dugninės žuvys (mėgsta plaukioti ir gyventi palei dugną), o menkės – jūros pakraščių gyventojos, abi šios žuvų rūšys pageidaujamos ir žvejų, ir pajūrio poilsiautojų.
Baltijos jūros žvejai žuvies išteklius vertina skirtingai. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis GRYNAS.lt sakė sugaunąs gerokai mažiau plekšnių ir menkių. Anot jo, pagrindinė to priežastis yra invazinė žuvis – grundalas. Be to, anot jo, savo darbą padaro ir ruoniai. Menkės – vienas mėgstamiausių šių jūros gyvūnų maistas.
„Nors ir gaunama kompensacija, bet nuostoliai vis dėlto yra didesni“, – teigia M. Rimeikis.
Gana drastiškai apie ruonius Lietuvos krantuose yra pasisakęs ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos Tarybos pirmininkas Algirdas Aušra. Jis tvirtino, kad šie vandens gyvūnai labai mažina žvejybos laimikį. Tačiau Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas paaiškino, jog ruoniai Lietuvoje yra reti svečiai: jie čia užsuka tik rudenį ir pavasarį, o žuvies stygiumi žvejai skundžiasi ištisus metus.
Trūkumo nemato
Apie kitokias tendencijas kalba Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis. Jis atstovauja žvejus, kurie žvejoja toliau nuo kranto ir sako, kad žuvies stygiaus nejaučia.
„Menkių žvejyba yra normali, bent jau mūsų įmonei daugiau trūksta kvotų. Menkių kiekiu nesiskundžiame“, – komentuoja žvejys verslininkas.
Kadangi plekšnių žvejyba iki gegužės 15 dienos buvo draudžiama, apie dabartinę šių žuvų būklę A. Maželis nekalba, tačiau prisimena praeitus metus: „Praeitais metais plekšnių trūkumo nejautėme. Galbūt nebent kaina nėra pakankama.“
Tiesa, verslininkas akcentuoja, kad jo įmonė specializuojasi menkių žvejyboje, tačiau, jei pagauna plekšnių – pasilieka jas kaip laimikio dalį, nes šių žuvų žvejyba nėra limituojama kaip menkių.
Menkių ištekliai sparčiai kinta
Žvejų ginčą, kokie yra plekšnių ir menkių ištekliai Baltijos jūroje, sprendžia mokslininkai. Jų išvados kelia susirūpinimą. Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto lektorius Antanas Kontautas GRYNAS.lt tvirtina, kad šiuo metu menkių ištekliai Baltijos jūroje yra maži.
Mokslininkas tęsia, kad tokią situaciją lemia kelios priežastys. Pirmiausia, anot jo, įtakos menkių populiacijai turi intensyvi ne tik verslinė, bet ir mėgėjiška žvejyba. A. Kontautas akcentuoja, jog menkių žvejybai ir taip jau yra įvesti limitai: Europos Sąjungos nutarimu, vakarų menkėms yra įvestas 5 menkių vienos žvejybos metu limitas.
Rytų menkės žvejyba ne tik nėra limituojama, bet dar ir susiduria su mitybos trūkumu. Dėl šios priežasties užsitęsia jų nerštas, menkės išauga vis mažesnės.
„Kalbant apie rytinę menkę, tai prastėja jos mityba ir tai gali būti susiję su tuo, kad dalis jos maisto (šprotai, strimelės) traukiasi į kitas Baltijos jūros vietas. Prasitęsia menkių nerštas, nes laiku jos nesubrandina ikrų“, – aiškina A. Kontautas.
Kodėl traukiasi strimelės ir šprotai, mokslininkas duomenų neturi, tačiau nustatyta, kad šios rūšys migruoja prie Švedijos, Suomijos ir Estijos krantų.
Pagrindinis žvejų laimikis – ne Lietuvos krantuose
Jūros žuvų būkle domisi ir ichtiologas Romas Statkus. Jo teigimu, tie žvejai, kurie džiaugiasi gausiais menkių laimikiais, ko gero, žvejoja ne Lietuvos krantuose. Tai patvirtina ir jo turima statistika: mokslininkas vardija, kur didžiausi menkių ištekliai.
„Žvejų sugaunami menkių kiekiai tikrai neblogi, remiantis statistika. Bet šita žuvis yra sugauta visur, tik ne Lietuvos teritorijoje. Tai yra natūralus procesas, nes menkės, kaip ir dauguma žuvų, migruoja. Tai šiuo laikotarpiu dauguma žvejų žvejoja Lenkijos teritorijoje. Šiemet – ir Švedijos. Kiek atsimenu, metų pradžioje pabandė žvejoti Lietuvos ekonominėje zonoje ir laimikiai buvo labai prasti. Pagal duomenis matau, kad sausio mėnesį menkės gaudytos Lenkijos ir Latvijos teritorijoje, vasario mėnesį Lenkijoje, kovą – Latvijoje ir Lenkijoje bei Švedijoje“, – komentuoja R. Statkus.
Žuvims trūksta deguonies ir maisto
Menkių išteklių kitimui mokslininkas turi paaiškinimą. Jis, kaip ir A. Kontautas, išskiria skurdžią mitybą dėl strimelių ir šprotų migracijos.
„Menkė minta šprotais ir strimelėmis, o jų didžiausia koncentracija dabar yra Šiaurinėje Baltijos jūroje dalyje. O menkių didžiausi kiekiai pastebimi vakarinėje ir centrinėje Baltijos dalyje. Tai šitie pasiskirstymo skirtumai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl menkėms neužtenka maisto. Joms tenka maitintis visai kitais organizmais, kurie nėra tokie maistingi, kaloringi“, – aiškina R. Statkus.
Mokslininkas pamini ir klimato kaitą, kuri, ko gero, nemenkai prisideda prie menkių išteklių mažėjimo: kyla paviršinio vandens temperatūra, o menkės labiau mėgsta šaltesnį vandenį. Be to, remiantis moksliniais tyrimais, Baltijos jūroje mažėja deguonies. Tai reiškia, kad vis daugiau jūros vietų yra netinkamos gyviems organizmams. R. Statkus pasakoja, kad šis procesas vyksta dėl nuolatinės vandens taršos, kuri sukelia eutrofikaciją (vandens žydėjimą ir uždumblėjimą).
Eutrofikaciją lemia ir mažėjantis sūraus vandens kiekis iš Šiaurės jūros. Pašnekovas aiškina, kad Baltijos jūros vanduo turi prasiskiesti, tačiau, mažėjant įtekančio vandens kiekiui, jūra „užsistovi“. Šį procesą, anot R. Statkaus, formuoja Šiaurės Atlanto klimatas.
„Padidėjo bedeguonio vandens plotai Baltijos jūroje, ypač tuose rajonuose, kur yra menkių nerštavietės. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio sumažėjo ir maisto objekto prieinamumas menkėms. Dėl to jos iš dalies badauja ir jų mitimo koeficientas ir jų vidutinis svoris yra gerokai sumažėjęs. Taip pat dominuoja smulkios menkės. Tai irgi yra pokyčiai, kurių kol kas mokslininkai negali paaiškinti. Bet manoma, jog tai lėmė daug veiksnių. Tai ir klimato pokyčiai, ir maisto sumažėjimas. Pavyzdžiui, iki 2013 metų žvejų sugavimuose dominavo didesnės nei 40 cm žuvys, šiuo metu jos daug smulkesnės“, – pasikeitimus aiškina R. Statkus.
Didelių plekšnių pokyčių nepastebi
Kiek optimistiškesnės prognozės lydi plekšnes. Jų Lietuvos žvejai verslininkai profesionaliai negaudo, todėl jų kiekiui jūroje ir nėra tokio didelio pavojaus.
Plekšnių išteklių pastovumą patvirtina ir R. Statkus. Nors jų būklė ir geresnė nei menkių, tačiau, taikant atsargumo priemones, vis dėlto teikiamos rekomendacijos ir dėl plekšnių žvejybos.
„Neskaičiuoja jų kažkokių didelių gausumo parametrų, tiesiog pastaraisiais metais yra deklaruojama, kad jų ištekliai šiek tiek mažėja, bet, kadangi tai nėra kvotuojama rūšis, tai aliarmo ir neskelbia“, – komentuoja ichtiologas.
Lietuvos žvejams plekšnių žvejyba, pasak R. Statkaus, yra prieglauda prie menkių žvejybos. Todėl, kiek yra tikslinga šios žuvies pagauti, diktuoja rinkos sąlygos.
„Viskas priklauso nuo rinkos poreikio: žvejai įveža tokį kiekį, kokio prašo žuvų vartotojai ar supirkėjai. Išrūšiuoja tam tikrus dydžius ir parveža tokį kiekį, kokio reikia“, – sako pašnekovas.
Mato tik vieną sprendimo būdą
Mokslininkų įvardijamos menkių populiacijos mažėjimo priežastys daugiausiai susijusios su žmogaus veikla. Todėl, norint visai nesunaikinti Baltijos jūros žuvų arba bent jau neišvyti jų nuo Lietuvos krantų, pirmiausia, pasak A. Kontauto, reikėtų dar mažinti menkių žvejybos kvotas. R. Statkus pritaria, kad reikėtų mažinti žvejybos intensyvumą.
„Vienintelis būdas galbūt tiesiog mažinti žvejybos intensyvumą. Nes, matot, gamtoje natūraliai viskas reguliuojasi, o įsikišęs žmogus tą sistemą sujaukia. Tampa dar sunkiau valdyti šitą procesą. Galima skaičiuoti, prognozuoti, kiek žuvų bus, kiek jų galima sugauti, bet, jei gamta parodys savo kaprizų, visi skaičiavimai subyra. Tai vienintelis sprendimas yra žvejybos reguliavimas, kas ir vyksta dabar daugelį metų“, – teigia ichtiologas.
Valstybė problemas žino
Baltijos jūros žuvų išteklius stebi Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas. Atsakydamas į GRYNAS.lt užklausą departamentas patvirtina, kad menkių išteklių padėtis tikrai prasta. Institucija antrina mokslininkams, kad Baltijos jūroje yra pablogėjusi vandens cirkuliacija ir dėl to trūksta deguonies, o labiausiai menkių nerštavietėse. Atsakyme teigiama, kad menkių augimas per pastaruosius keletą metų sumažėjo net 1,5 karto, tačiau fiksuojamas padidėjęs parazitų kiekis jų kepenyse.
„<...> tai siejama ir su didėjančia ruonių populiacija Baltijos jūroje. Šie žinduoliai yra galutiniai parazitų šeimininkai, platinantys juos. Parazitų neigiamas poveikis atsiranda tuomet, kai žuvys nepakankamai gerai maitinasi“, - rašoma atsakyme.
Menkių neršto laikotarpis, kuris paprastai prasideda kovo mėnesį, pailgėjo iki rugpjūčio mėn. Kadangi nerštinės migracijos metu žuvys praktiškai nesimaitina, ilgesnis neršto laikotarpis didina išsekusių žuvų skaičių.
Tačiau žvejus labiausiai neramina paskutinė ŽŪM Žuvininkystės departamento išvada: „Žvejų iškraunamų menkių analizė parodė, kad mažėja verslinio dydžio žuvų kiekiai: jeigu 2012 m. ketvirtos ir trečios menkių dydžių kategorijos iškrovimai sudarė 18 proc., tai pastaruosius keletą metų šio dydžio kategorijos tesiekė 8 proc. viso iškrauto laimikio.“
Kalbėdamas apie situacijos gerinimo priemones, departamentas tvirtina, kad geriausia jų – žvejybos reguliavimas, kuris ir dabar yra taikomas.
„Nei Europos Komisija, nei Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (angl. ICES) jokių rekomendacijų dėl išteklių atstatymo nepateikia. Vienintelė kol kas naudojama priemonė yra žvejybos reguliavimas, ribojant žvejybos pastangas ir intensyvumą“, - rašoma Žuvininkystės departamento atsakyme.
Nors pasaulis ir sukasi aplink finansus ir ekonomiką, tačiau reiktų nepamiršti, kad prieš visa tai buvo tik gamta. Nekontroliuojamas žmogaus įsikišimas į ją gali sutrikdyti visus gamtinius procesus. Vienas tokių – žuvų ištekliai. Kaip teigė R. Statkus, žvejyba šiuo metu daug intensyvesnė nei žuvų išteklių atsinaujinimas.