„Auksaspalvės liūtbeždžionės toliau figūruoja nykstančių rūšių sąraše. Ne taip seniai šie gyvūnai buvo atsidūrę prie išnykimo ribos, bet mums pavyko stabilizuoti situaciją. Deja, po 2018 metų geltonosios karštinės protrūkio netekome 32 proc. auksaspalvių liūtbeždžionių populiacijos, vadinasi, šiame sąraše jos bus dar ilgai“, - sako Metapopuliacijos programos koordinatorė Andreia Fonsca.
Remiantis apytikriais skaičiavimais, šiandien laukinėje gamtoje gyvena apie 2 500 auksaspalvių liūtbeždžionių. Gamtosaugininkai ypač nerimauja dėl vienos šių beždžionių grupės, kurią izoliavo judrus greitkelis.
„Birželio mėnesį pasodinome medžių, krūmų ir žolinių augalų. Taip pat čia esančiame substrate ketiname užveisti biomasę. Stebime ir analizuojame situaciją. Apytikriai paskaičiavome, kad po trijų ketverių metų tiltas bus labiau panašus į mišką, ir viliamės, jog beždžionės juo naudosis. Įrengėme vaizdo stebėjimo kamerų ir jau užfiksavome, kaip kiti gyvūnai eina tiltu į kitą greitkelio pusę“, - teigia Miškotvarkos inžinierius ir populiacijos atkūrimo programos koordinatorius.
Praėjusiais metais pastatytas tiltas buvo apsodintas medžiais, krūmais ir žoliniais augalais, siekiant sukurti natūralų koridorių, kuris bus patrauklus primatams. Pasodinta augmenija vis dar jauna, todėl prireiks šiek tiek laiko, kol auksaspalvės liūtbeždžionės pradės naudotis tiltu.
Kaip sakė metapopuliacijos projekto vykdomasis direktorius Luisas Paolo Marquesas Ferrazas, dviem tūkstančiams auksaspalvių liūtbeždžionių reikėtų bent 25 tūkstančių hektarų miško. Bet miškas nėra vientisas, jo teritorijoje yra kirtimų, kelių ir miestelių. Vadovaujantis gamtosaugininkų vertinimais, Brazilijoje nebeliko maždaug 95 proc. auksaspalvių liūtbeždžionių natūralių buveinių.