Rinkti vardus muziejininkams padėjo Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, į kurią du mėnesius plūste plūdo pasiūlymai su vardais. Muziejaus kultūrinės veiklos organizatorė Ieva Jašinskienė sako, kad pasiūlyta buvo arti pusės tūkstančio vardų, jie visi perduoti muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus, kuris rūpinasi ruoniukais, komandai.
Muziejininkai nusprendė, kad ruoniukams labiausiai tiks tokie vardai: Broškė, Cukerka, Cviekas, Gaspadorius, Gastinčius, Guzikas, Iškadnykas, Kujelis, Spotkelis, Ulas, Unarava, Unčiakas, Untaniukas, Zabova, Zbitka, Žiužis.
Šiemet Lietuvos jūrų muziejus priglaudė net šešiolika ruoniukų. Į Jūrų muziejų nusilpę jaunikliai buvo gabenami iš viso pajūrio: Būtingės, Šventosios, Palangos, Karklės, Melnragės, Nidos, Juodkrantės. Iš viso – vienuolika patinėlių ir penkios patelės. Beveik visi gyvūnai buvo apkandžiotų šunų ar laukinių gyvūnų, kentėjo nuo parazitų – kirmelių. Todėl jiems pirmiausia buvo skiriama vaistai ir rūpestinga 24 valandų per parą priežiūra.
Kiekvienais metais vis daugėja mažųjų nelaimėlių Baltijos jūros pakrantėje. Dėl klimato atšilimo, žmogaus invazijos į tas vietas, kur ruonės veda jauniklius, dėl išgaudytos žuvies jūroje ruoniukai lieka našlaičiais, vandens srovių priplaktais prie mūsų pakrantės. Tik Jūrų muziejaus darbuotojų pastangomis jau ketvirtas dešimtmetis šie Baltijos jūros pilkųjų ruonių jaunikliai randa saugią prieglaudą ir pasiaukojančias širdis bei rankas, kurios mažylius išplėšia iš mirties nagų ir „pastatytus“ ant letenėlių vėl gražina į jų namus – Baltijos jūrą.
Dabar jau visi ruoniukai sustiprėjo ir yra perkelti į muziejaus lauko baseiną, kur su jais gali susipažinti lankytojai. O netrukus juos jau bus galima šaukti ir vardais. Vardai tikrai itin originalūs, gal net ne visiems pažįstami, nes jau antri metai vardai ruoniukamas renkami tarmiški iš skirtingų Lietuvos regionų. Pernai metų ruoniukai tapo žemaitukais, o šiųmetinukų vardai skamba jau visai kitaip – aukštaitiškai. Kitąmet šis ruoniukų vardų konkursas apims kitą Lietuvos regioną.