Tik prasidėjus pavasariui jau pastebimos ir pirmosios erkės. GRYNAS.lt skaitytojas Dainius žurnalistams pasakojo, kad jo šuniui viena įsisiurbė pasivaikščiojimo metu. Specialistai sako, kad šiuo metų laiku tuo stebėtis nereikėtų ir pataria einant į lauką pasisaugoti ir žmonėms. GRYNAS.lt domisi, ar šis reiškinys susijęs su klimato kaita.
Kaunietis Dainius GRYNAS.lt teigė, kad erkę ant augintinio rado jau prieš dvi savaites. Jis mano, kad erkė įkibo ne mieste, bet miške.
„Manau, kad čia yra normalu. Kadangi esu šunininkas ir turėjau baltą labradorę, ant kurios puikiai matosi, kai ropoja erkės, stebiu tą laikotarpį. Būdavo net per Kalėdas, kai nėra daug sniego, šuo parsineša erkių. Su tomis erkėmis dabar yra žiauru, jos aktyvios beveik visus metus, jeigu nėra normalaus šalčio“, - pasakojo skaitytojas.
Nors pavasaris dar ankstyvas, specialistai perspėja, kad erkės jau bunda.
Kai atsiranda žibutės, atsiranda ir erkės
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja – medicinos entomologė Milda Žygutienė teigė, kad kai kur erkės jau gali būti aktyvios.
„Priklauso nuo vietos: jeigu yra šiek tiek saulėtesnė vieta, nėra įšalo, erkės jau gali būti aktyvios. Kad taip yra visur, negalima sakyti. Kai gamtoje pasirodo pirmosios žibutės, tai ir pirmosios erkės. Taigi, kur kalbama, kad žibutės pražydo, vadinasi visiškai normalu, kad yra vietų, kur jau yra ir aktyvios erkės. Ir, žinoma, tai pirmiausia pajunta šuniukai, nes žmogus tokiu laiku dar būna tinkamai apsirengęs“, - sakė M. Žygutienė.
Anot jos, pavasarį erkės būna labai gyvybingos ir aktyvios, todėl kad yra alkanos. Be to, joms žiemos oras didelės įtakos nedaro.
„Jos tokios nereiklios, kad praktiškai joms ypatingų sąlygų nelabai reikia. Jos gerai perneša ir šalčius, ir šiltas žiemas. Jas blogai veikia tik įšalas be sniego, o mes pastaruoju metu tokių dalykų neturime. Paprastai būna sniego arba būna šiltos žiemos“, - teigė entomologė.
Šeimininkai būtinai turi apsaugoti savo gyvūnus nuo erkių, nes visada kovo mėnesį pas mus prasideda babeziozės epidemija, tai yra pavojingiausia erkių platinama liga dėl kurios gyvūnas, negavęs pagalbos, miršta. Kovas ir balandis yra tas laikas, kai erkės šią ligą perneša. Per šiandien mes jau nustatėme tris babeziozės atvejus dėl erkių. Ši liga pradėjo plisti prieš penkis ar šešis metus ir mes matome tik jos didėjimą, o ne mažėjimą.
Jakovas Šengaut
Vis dėlto, klimato kaita daro įtaką erkėms: „Tai daro įtaką erkių neaktyvumo laikui. Jeigu anksčiau gruodžio mėnesį tikrai negalėjome pagalvoti, kad kokia nors erkė būtų aktyvi, tai dabar kai kuriuose vietose, ypatingai pajūryje, jos yra aktyvios iki gruodžio vidurio, jeigu neužšąla. Ir jau ne pirmus metus kovo pradžioje kalbame apie nubudusias erkes. Tai dabar turim tik du su trupučiu mėnesio, kai erkės yra neaktyvios.“
Tam, kad išsigelbėtume nuo erkinio encefalito, specialistai rekomenduoja skiepytis.
„Skiepytis galima visada. Tai darome ne vienam sezonui, o visam likusiam gyvenimui. Tikrai reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra, bet tada tinka visos kitos priemonės, apie kurias kalbame: repelentai, tinkama apranga, tinkamas elgesys. Grįžus iš gamtos visada reikia gerai apžiūrėi visą kūną ir drabužius. Čia kaip „Tėve mūsų“, - pasakojo M. Žygutienė.
Po pasivaikščiojimo susirinksime po 20 erkių
Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius teigė, kad kuo labiau šils klimatas, tuo labiau kentėsime nuo erkių.
„Jos aktyvios būna jau prie 5 laipsnių temperatūros. Jeigu tokia temperatūra būna ir žiemą, jos gali būti aktyvios ir žiemą. Žinoma, dabar erkės puola labiau ant šunų. Žmogui lengviausia erkę pasigauti einant žole. Joje erkės kaip tik ir medžioja savo auką. Jos laukia, kada pro šalį kas nors tamsaus praeis. Prie šviesių drabužių jos kimba rečiau. Jeigu norima vaikščioti po mišką, geriausiai apsirengti vos ne baltai. Tačiau reikia atminti, kad dabar jų pilna ir miestuose“, - sakė A. Gaidamavičius.
Priklauso nuo vietos: jeigu yra šiek tiek saulėtesnė vieta, nėra įšalo, erkės jau gali būti aktyvios. Kad taip yra visur, negalima sakyti. Kai gamtoje pasirodo pirmosios žibutės, tai ir pirmosios erkės. Taigi, kur kalbama, kad žibutės pražydo, vadinasi visiškai normalu, kad yra vietų, kur jau yra ir aktyvios erkės. Ir žinoma, tai pirmiausiai pasireiškia ant šuniukų, nes žmogus tokiu laiku dar būna tinkamai apsirengęs.
Milda Žygutienė
Paklaustas, kodėl erkės iš miškų atėjo į miestą, pašnekovas teigė, kad viena iš teorijų yra ta, kad į miestą erkes atnešė valkataujantys šunys ir katės. Be to, jos mieste taip pat randa maisto: „Lietuvoje šyla klimatas ir erkėms sąlygos darosi vis palankesnės. Vis daugiau išvedama vadų ir tokiu būdu erkių vis daugėja. Kuo bus šilčiau, tuo erkių bus daugiau. Kuo pas mus klimatas labiau šiltės, tuo labiau kentėsime nuo erkių. Jau pernai po pasivaikščiojimo žmonės net po 20 erkių nuo savo šuns susirinkdavo, kai mes nuo savęs tiek susirinksime, gal rimčiau susimąstysime apie klimato kaitą.“
Anot gamtininko, anksčiau buvo paskaičiuota, kad kas aštunta erkė platina ligas: „Bet žmonės įvairiai reaguoja į erkinį encefalitą. Buvo toks įdomus tyrimas, darytas Pakaunėje. Buvo ištirtas kraujas mokslinio tyrimo metu ir nustatyta, kad pusė iš tirtų žmonių persirgo šia liga ir to nežinojo. Miesto žmonės žymiai jautresni negu kaimo žmonės. Daugybė kaimo žmonių, kurie nuolat būna gamtoje, yra pasigavę daug erkių ir vos ne natūraliai įgiję imunitetą, o miesto žmogus retkarčiais nuvažiuoja į gamtą ir iš karto suserga.“
Dėl erkės įkandimo šuo gali mirti
Veterinarijos klinikos Vilniuje gydytojas Jakovas Šengautas teigė, kad kovo ir balandžio mėnesiai augintiniams yra patys pavojingiausi.
„Šeimininkai būtinai turi apsaugoti savo gyvūnus nuo erkių, nes visada kovo mėnesį pas mus prasideda babeziozės epidemija, tai yra pavojingiausia erkių platinama liga, dėl kurios gyvūnas, negavęs pagalbos, miršta. Kovas ir balandis yra tas laikas, kai erkės šią ligą perneša. Per šiandien mes jau nustatėme tris babeziozės atvejus dėl erkių. Ši liga pradėjo plisti prieš penkis ar šešis metus ir mes matome, kad ji plinta vis sparčiau“, - kalbėjo J. Šengautas.
Kuo bus šilčiau, tuo erkių bus daugiau. Pavyzdžiui, pietų Europoje nėra tų erkių rūšies, kur pas mus yra pavojingos, tiesiog ten yra kitas arealas. O pas mus joms, matyt, tinka arealas ir švelnėja žiemos. Kuo pas mus klimatas labiau šiltės, tuo labiau kentėsime nuo erkių. Jau pernai po pasivaikščiojimo žmonės net po 20 erkių nuo savo šuns susirinkdavo, kai mes nuo savęs tiek susirinksime, gal rimčiau susimąstysime apie klimato kaitą.
Andrejus Gaidamavičius
Tam, kad augintiniai būtų apsaugoti nuo erkių, neužtenka naudoti vienos apsaugos priemonės: „Erkės darosi įžūlesnės, todėl reikia naudoti kombinuotas apsaugos priemones. Pagrindinės priemonės yra kelios. Yra specialūs lašai, kurie lašinami ant kaklo, veiklioji medžiaga išsiskiria ant plauko ir atbaido parazitus.
Dar yra specialūs antkakliai, kurie irgi tam tikrą laikotarpį apsaugo gyvūnus. Ir dar viena priemonė yra išorinis aerozolis. Jo veikimo principas yra toks: gyvūnas apipurškiamas ir ant odos, ir plaukelių. Tada prilimpa veiklioji medžiaga. Mes pastebėjome, kad vienos iš šių priemonių nepakankama, kad apsaugotume augintinį, todėl reikia naudoti kelias priemones, pavyzdžiui, uždėti apykaklę, panaudoti lašelius ir t.t.“
Veterinaras pateikė pagrindinius šios grėsmingos ligos simptomus.
„Jeigu gyvūnui įsisiurbė erkė, būtinai jį reikia stebėti artimiausias tris savaites. Keli babeziozės simptomai: bendras negalavimas, apatija ir truputį vėliau atsiranda tamsus šlapimas. Pastebėjus šį simptomą reikia iš karto važiuoti į kliniką, negalima laukti net rytojaus. Yra specialūs vaistai, kurie panaikina parazitą per kelias valandas“, - sakė J. Šengautas.
