Būnantiems gamtoje - unikali galimybė

Gamtos fotografijų konkursas „Gintarinis žaltys“ jau tapo tradiciniu. Jam gamtos nuotraukas gali siųsti visi, kas myli gamtą ir moka naudotis fotoaparatu. Ir tai nėra vien tik fotografų varžymasis tarpusavyje. Tokiu būdu gaunama labai daug nuotraukų, kuriose įamžintos gyvūnų ir augalų rūšys. Kai kurios iš jų yra nykstančios. Ir eilinis žmogus jų taip lengvai gamtoje nepastebės. O įvairiose parodose pamatęs šio konkurso dalyvių nuotraukas, jis galės iš arti susipažinti su nykstančios rūšies individu.

Šio konkurso dalyvių nuotraukos vėliau patenka į įvairias parodas, būna išpublikuojamos žiniasklaidos priemonėse, įvairiuose lediniuose. Taip visuomenė susipažįsta su unikalia Lietuvos gamta. Be to, tokiu būdu parodome užsieniečiams tai, ką turime geriausia.

Tokios nuotraukos, be kita ko, turi ir išliekamąją vertę. Juk niekada negali žinoti, kada viena ar kita rūšis gali išnykti. Kai jų nebeturėsime, išliks bent nuotraukos. Todėl jei tik turite fotoaparatą - pirmyn į gamtą. Fotografuokite tai, kas, manote, sudomins ne tik jus, bet ir plačiąją visuomenę. O nuotraukas siųskite konkurso organizatoriams, su kuriais kalbasi GRYNAS.lt žurnalistai.

„Gintarinio žalčio“ konkurso sumanytojo ir idėjinio autoriaus Romualdo Barausko kartą paklausėme, ar planuojami kokie nors pokyčiai organizuojant laukinės gamtos fotografijų konkursą, turintį platų būrį tiek dalyvaujančiųjų, tiek fotografijomis besižavinčių gerbėjų. Romualdas tuomet atsakė, kad pirma reikia šį konkursą paversti reiškiniu. Šiandien, konkursui minint penkerių metų jubiliejų, abejonių nekyla – konkursas jau tapo visa Lietuvą apimančiu reiškiniu, jį myli ir gerbia visi, kuriems laukinė gamta yra įdomi, artima, nors dažnai iki smulkmenų nepažinta.

Ne tik fotografuoja, bet ir prisideda prie gamtos saugojimo

Nei konkurso organizatoriai, nei laukinės gamtos fotografai, nei konkurso gerbėjai ir aktyvūs dalyviai, o juo labiau oponentai bei skeptikai prieš penketą metų net pagalvot nepagalvojo, kad kada nors tai įvyks – sulauksime jubiliejinio penktojo Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2014“. Ir štai jis čia, lapkritį paskelbta nuotraukų teikimo pradžia.

„Jis kartu ir eilinis, ir neeilinis, bylojantis, jog gamtos fotografų gretos gausėja, tvirtėja, bręsta, auga profesionalumas ir kokybė, o kartu sakantis, jog visi, kas dažniau, kas rečiau pasičiupdami fotoaparatą ir išskubėdami į gamtą, tuo tenkiname ne tik savo aistras, pomėgius, siekius, bet visi kartu prisidedame prie Lietuvos gamtos išsaugojimo“, - sako konkurso organizatoriai.

Taigi, visi, kuriems fotografija ir laukinė gamta įsirėžusi giliai į širdį, kviečiami įamžinti savo įspūdžius gamtoje, užfiksuoti kerintį ir nepakartojamą gyvūnų bei augalų pasaulį, įstabiausias jo gyvenimo akimirkas, patirtus netikėtus susitikimus ir atradimus ar tiesiog gamtos grožį.

Kaip sudalyvauti konkurse?

• Pirmiausia elektroniniu paštu [e-mail] registruojatės į konkursą;
• Elektroniniu paštu gaunate konkurso taisykles ir nuotraukų registravimo anketą;
• Iki 2015 m. sausio 1 d. elektroniniu paštu siunčiate savo nuotraukas pagal nurodytas nominacijas;
• Nuotraukos, atitinkančios konkurso sąlygas ir techninius reikalavimus, patenka į konkurso pusfinalį;
• Vertinimo komisija 2015 m. sausį atrenka geriausius darbus į konkurso finalą;
• 2015 m. vasarį vyksta finalinė nuotraukų atranka, po kurios paaiškėja atskirų nominacijų laureatai;
• Į konkurso finalą atrinkti darbai patenka ir į geriausių 2014 m. laukinės gamtos fotografijų albumą „Lietuvos laukinės gamtos fotografija 2014“. Iš šių nuotraukų rengiama paroda (apie jos laiką ir vietą bus pranešta atskirai). Atidarant parodą skelbiami ir apdovanojami atskirų nominacijų laureatai, visuomenei ir žiniasklaidai pristatomas geriausių darbų albumas;
• Vėliau paroda visus metus iki kito konkurso keliauja po Lietuvą.

Svajoja apie pasaulio lietuvių įsijungimą

R. Barausko teigimu, pirmieji konkurso metai buvo patikrinimas, ar teisingu keliu einama, buvo siekis įsitvirtinti, dabar – penkerių metų jubiliejus verčia ieškoti identiteto ir naujų krypčių. Viena jų galėtų būti kvietimas prie konkurso prisijungti pasaulio lietuvių bendruomenes, tačiau tam reikėtų palaikymo ir paramos iš valstybinių institucijų.

„Mums reikėtų tvirto stuburo, rėmėjo, kuris visame pasaulyje padėtų kartu formuoti konkurso turinį. Esame labai lankstūs, nes esame maža šalis ir fotografų mažai – negali daryti didelių barjerų. Dažnai mūsų klausia, kodėl konkurse yra nuotraukų, ne Lietuvoje fotografuotų? Gali užsidaryti ir daryti labai stiprų nacionalinį konkursą, bet fotografų tiek daug nėra. Jeigu turime 100-200 pakankamai profesionalių fotografų, kurie dirba pasauliniame lygyje, iš jų kai kam gali pasitaikyti prastų metų, kai kas gali neturėti fotografijų, kitas gal kitokių ambicijų turi – ir jau nesurenki tiek daug“, - kalbėjo laukinės gamtos fotografas.

Jo teigimu, vienas iš variantų, kur link konkursas toliau galėtų vystytis, augti - burti pasaulio lietuvius ir kviesti juos siųsti savo laukinės fotografijos darbus. Tokiu būdu nebūtų toli nubėgama nuo nacionalinio vardiklio, tačiau ribos gerokai išplečiamos.

„Tai būtų kaip tam tikras socialinis reiškinys – neatitrūkti tautiečiams nuo lietuviškos gamtos. Net ir nuotraukos, padarytos svetur, nebūtų blogai, nes tai būtų lietuvių darbai. Ir dabar šiek tiek tokių žmonių yra, kurie dalyvauja konkurse ir atsiunčia darbus gyvendami Norvegijoje, Ispanijoje, Anglijoje, tiktai šiuo atveju nėra pakankamai mūsų konkursas išpopuliarintas, neturi gilios politinės potekstės – lėšų, reklamos“, - samprotavo R. Barauskas.

Laukinės gamtos fotografai vien savo jėgomis nėra pajėgūs šio konkurso taip plačiai paskleisti ir išpopuliarinti, todėl labai lauktų ir atvirai žiūrėtų į bendradarbiavimo galimybes tiek su verslo atstovais, tiek su valstybinėmis įstaigomis, tarp kurių galėtų būti  Aplinkos ministerija, Vyriausybė ar net Prezidentūra.