D. Liekis. Laisvėje stumbrams vietos per mažai, bet aptvaruose užteks

Visai neseniai atkreipiau dėmesį į biblijinę istoriją apie Samsono ir liūto kovą. Siužetas toks: Samsonas vaikštinėjo po vynuogyną, kai jį užpuolė baisus, laukinis liūtas. Žinoma, kad Samsonas plikomis rankomis, tačiau su Dievo pagalba, liūtą pribaigė.

Labai panaši situacija ir su Lietuvos stumbrais. Tik čia žmogus užima Dievo vaidmenį. Jis (kaip ir Dievas liūtą) paleido stumbrus ganytis po šalies pievas, bet dabar nusprendė, kad „Samsoną reikia palaiminti“ ir stumbrus uždaryti ar iššaudyti. 

Žaidimas su gamta

Galiu trumpai priminti stumbrų istoriją Lietuvoje. Mūsų šalies teritorijoje šie žinduoliai gyveno nuo viduriniojo holoceno (~5 tūkst. metų). Jų gretos ėmė sparčiai mažėti viduramžiais dėl intensyvios medžioklės, nepaisant to, kad jau XVI amžiuje Žygimantas Senasis buvo paskelbęs mirties bausmę už šio žvėries nudaigojimą.

Galutinį smūgį stumbrų populiacijai sudavė I-sis pasaulinis karas, kai dėl mėsos ir kailio buvo išmedžioti paskutiniai šimtai šių gyvūnų. 1969 metais į Lietuvą atvežti pirmieji stumbrai, po jų išnaikinimo. Ir štai, kai po tiek laiko čia besiganę stumbrai vėl buvo išleist į laisvę, nuspręsta, kad tai nenatūralu ir patiems stumbrams būtų geriau grįžti į aptvarus.

Na, jei ne stumbrams, tai žemės ūkiui. Kai stumbrus naikino, niekas nemąstė, kad juos prisieis reintrodukuoti. Jei, jau niekas apie tai nepamąstė, tai ėmė ir praretino Lietuvos miškus, išarė pievas, išsausino pelkes. Vėliau niekas nepagalvojo, kad stumbrus paleidžia į kiek pasikeitusią gamtinę aplinką ir prisieis juos suvaryt atgal už grotų. Taip ir žaidžia žmogus su gamta, kaip Dievas su liūtu, kurį pats sutvėrė ir padėjo Samsonui nudaigoti.

Kas Lietuvoje netelpa?

Kažkas nerimauja dėl išmindytų javų ar nugraužtų runkelių, o man neramu dėl ir taip paliegusios ekosistemos. Kas jai gresia, kai iš ekologinių santykių grandinės tai pašaliname, tai gražiname tokias stambias rūšis, kurių nereguliuoja jokie plėšrūnai (primenu, kad stambiausias Lietuvos plėšrusis žvėris – vilkas, taip pat sėkmingai persekiojamas įstatymų)?

Teiginys, kad šiuo metu laisvėje besiganantiems 73 stumbrams per maža Lietuvos, yra niekinis. Bandos sėkmingai didėja (veisiasi, nes yra maistinė bazė, nėra natūralių priešų). Lietuvos per maža įvairaus plauko ūkininkams ir biurokratams. Kurie nesugeba rasti kalbos ir sukurti veiksnios žalos kompensavimo sistemos.

Galiausiai, protinga tauta tokį unikalų gamtos kurinį, kaip stumbrai išnaudotų ekologiniam turizmui plėtoti. Jei keli stumbrų bandos individai būtų pažymėti telemetriniais ar GPS siųstuvais, esu tikras, atsirastų begalės norinčių sekti jų pėdomis ir pamatyti savo akimis. Gal tokia programa leistų plėtoti ir ekologinį ūkį, nuomoti žirgus žygiams ir kalbinti vietos gyventojus apie pasitaikančius nuotykius su stumbrais.

Tikiu, kad tokio projekto pajamos nepadengtų išmokų už žalą pasėliams, bet jei patys ūkininkai iš to gautų naudos, gal jų požiūris pasikeistų?

Jei manęs kas nors paklaustų, ar stumbrus reikia gražinti į aptvarus, atsakyčiau – ne. Jei manęs kas nors būtų paklausęs, ar stumbrus reikia paleisti iš aptvarų, būčiau pasakęs – nereikėjo išnaikinti.

Dar viena pamoka apie tai, jog Gamta žino geriau. Reikia dėti pastangas ir stengtis neišnaikinti tų rūšių, kurios ypatingai jautrios, pamiršti „parazito“ sąvoką ir išmokti stebėti nesikišant.