Daugiabučio gyventojai gavo netikėtą kaimyną – sienoje uoksą išsikalė genys: ornitologas pasakė, kaip elgtis, kad skylių nebūtų dar daugiau

Raseinių rajone, Girkalnio miestelyje, genys įsigudrino apsigyventi apšiltinto daugiabučio sienoje. Vietinis gyventojas Stanislovas pasakojo, kad skylę kaimynas užtaisė, bet genys vėl ieškosi naujos vietos, pastebėta, kad ir zylės atskrenda pešioti užpurkšto putplasčio. Ornitologas siūlo neskubėti tokių uoksų užlipdyti, nes gali būti daugiau bėdos nei naudos.

Lietuvos ornitologų draugijos narys Gediminas Petkus sako, kad vaizdo įraše užfiksuotas didysis margasis genys – įprastas paukštis Lietuvoje, o pasielgė jis taip, nes norėjo įsirengti vietą nakvynei.

„Tokių atvejų pasitaiko nemažai, ypač rudenį, nes geniai ieškosi nakvojimo vietų ir jie aktyviai kala. Dėl to sulaukiu skambučių beveik kartą per savaitę. Neseniai skambino moteris, sakė, kad genys kalė nuosavo namo medines lenteles. Bet nemažai pasitaiko, kai geniai kala putplastį: renovuotas mokyklas, daugiabučius ar neseniai pastatytus namus. Aišku, taip paukščiai žalos žmonėms pridaro nemažai“, – pasakoja ornitologas.

Jis sako, kad iš tokios situacijos išeičių nedaug, tačiau įspėja nedaryti vienos klaidos.

„Kai kurie pastatai labai aukšti, nelabai gali kažką įkalti ar įrengti geniams atbaidyti. Jeigu įmanoma, kai genys iškala vieną uoksą, reikia neskubėti jo užlipdyti, nes jis tiesiog kals kitur ir bus padaryta tik daugiau skylių. Yra buvę vienoje mokykloje Žirmūnų gatvėje genys išsikalė uoksą ir jį žmonės užtaisė, tai jis dar iškalė 4-5 skyles.

Tokį uoksą geriau palikti per žiemą. Kitas būdas – pagauti genį, išvežti toliau ir paleisti gamtoje. Galima panaudoti tinklelį nuo paukščių, į kurį jis įsipainiotų, tik paimti paukštį tuomet reikia kuo greičiau, kad jis nesusižeistų. Galima bandyti jo patykoti vakare, kai parskrenda nakvynei“, – kalba pašnekovas ir sako, kad geniai sėkmingai nakvoja ir varnėnų inkiluose, todėl galimai padėtų ir tokio inkilo įrengimas netoli tos vietos, kur padarytas uoksas – prie lango, balkono turėklo ar gretimo medžio panašiame aukštyje. Jo landa turėtų būti apie 5 cm.

G. Petkus sako, kad geniai kaip ir kiti paukščiai bando prisitaikyti prie žmonių aplinkos ir greičiausiai tiesiog neranda kitos tinkamos vietos būstui: „Nėra daug drevėtų medžių, mažai inkilų, todėl paukščiai ieško alternatyvų.“ Gana įprasta, kad kai geniai iškala skyles, ten įsikuria kiti paukščiai: zylės, žvirbliai.

„Gal genys išsiperėjo Lietuvoje, gal atskrido iš Šiaurės, jie kažkiek migruoja, bet neįveikia tokių didelių atstumų kaip kiti paukščiai“, – sako G. Petkus.

Tokia bėda, sako ornitologas, yra ne tik mūsų šalyje. Jis siūlo pasidomėti, ar būsto draudimas nepadengia tokių paukščių padarytų nuostolių.