Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) 2016 m. metų paukščiu išrinktas juodasis čiurlys (Apus apus). Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į dar neseniai plačiai paplitusius ir grėsmės nejutusius paukščius, kurie pastaraisiais metais susidūrė su rimtu pavojumi – šalį apėmusia daugiabučių namų renovacija. Daugiabučių renovacijos metu sunaikinamos šių mažų, į kregždes panašių, paukščių lizdavietės: ventiliacijos angos ir pastatų plyšiai, kur peri čiurliai, būna užsandarinamos, kartais viduje net užmūrijami gyvi paukščiai su jaunikliais, rašoma pranešime spaudai.
Tiek čiurliai, tiek šikšnosparniai yra itin svarbūs miestų ekosistemose ir palaiko ekologinę pusiausvyrą – jie minta įvairiais vabzdžiais, daugiausiai uodais. Vienas šikšnosparnis per naktį gali pagauti virš 3000 uodų, o vienas čiurlys – 20 000 uodų per dieną! O čiurlys ir jo aukštų tonų „svy-y-yr-r-r-r… svy-y-yr-r-r-r…“ yra vienas iš mūsų vasaros simbolių.
LIFE projektas APUS & NYCTALUS
Į šią problemą dėmesį atkreipė ir sprendimo būdų ieškoti ėmėsi Slovakijos Regioninė gamtos apsaugos ir darnaus vystymosi asociacija (BROZ), įgyvendinusi APUS & NYCTALUS projektą, remiamą Europos Sąjungos aplinkos ir klimato politikos programos LIFE. Beveik 99 proc. čiurlių populiacijos Slovakijoje peri būtent miestų pastatuose. Pastatai taip pat atstoja slėptuves ir žiemojimo vietas šikšnosparniams. Paskutiniais skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų bendra Slovakijos čiurlių populiacija sumažėjo 50-60 proc., tam didžiulę įtaką turėjo būtent daugiabučių renovacija. Projektu siekta parodyti, kad padėti apsaugoti šiuos paukščius ir šikšnosparnius gali visai nesudėtingos ir nebrangios priemonės, tačiau itin svarbus yra statybos kompanijų ir nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas.
Gyvūnų apsaugos priemonės
Po projekto metu atliktos apskaitos 270-yje Slovakijos miestų, rasta 5250 čiurlių perimviečių ir daugiau nei 1800 šikšnosparnių slėptuvių. Įvairios aplinkosauginės priemonės projekto metu buvo pritaikytos 2100 pastatų, kuriuose vykdoma renovacija. Pagrindinės naudotos priemonės ir būdai: 1. renovacijos laikas paskirstytas rudens – pavasario laikotarpiu siekiant išvengti perėjimo meto arba užtikrinant saugias perėjimo vietas rekonstrukcijos metu. 2. Prie pastatų pritaisyta 2400 specialių inkilų čiurliams taip sukuriant daugiau nei 7000 naujų perėjimo vietų. Taip pat iškelta 800 inkilų šikšnosparniams žiemoti ir ilsėtis. 3. Daugiau nei 14 400 perėjimo vietų ir šikšnosparnių slėptuvių restauruojamuose pastatuose išsaugota įrengiant paprastus plastikinius tinklelius ant ventiliacijos angų – tai leis gyvūnams ir toliau naudotis tradicinėmis jų slėptuvėmis ir perimvietėmis. Taip pat galima projektavimo metu renovuojamuose pastatuose prie pat stogo palikti 5–7 cm skersmens angas čiurliams perėti. Šios priemonės pasirodė veiksmingos – sukurtas didelis kiekis naujų perimviečių ir slėptuvių, kurios prisidės prie šių gyvūnų populiacijų stabilizavimo ar augimo. Tikslūs populiacijų pokyčiais bus aiškūs tik bent po 5-erių metų apskaitos.
Projekto sėkmė
Svarbus projekto pasiekimas yra patobulinta Slovakijos įstatyminė bazė – dėka projekto rezultatų priimtas įstatymas, kuris įpareigoja prieš atliekant namų renovaciją, ekspertams atlikti tyrimą dėl čiurlių ir šikšnosparnių perimviečių ir slėptuvių išsaugojimo tame pastate. Šio sprendimo sėkmingumas buvo įrodytas ir galėtų būti pritaikytas kitose šalyse, tokiose kaip Lietuva, kur susiduriama su panašiomis problemomis.
Projektas APUS & NYCTALUS išrinktas vienu iš geriausių 2017 m. gamtos ir biologinės įvairovės LIFE projektų Europos Sąjungoje. Projektas gali įkvėpti plačiau ir kiek netradiciniu būdu pažvelgti į aplinkosaugą, ieškant sprendimo būdų šiuo metu ypač aktualioms problemoms spręsti.