Kiek pajamų iš miško gauna valstybė?
Valstybinės miškų urėdijos teigimu, Vyriausybės nutarimu valstybės įmonėms, miškų savininkams, yra nustatomi grąžos rodikliai. Pasak VMU, nustatytas planinis vienerių metų vidutinis 40,5 mln. Eur normalizuotas pelno grąžos rodiklis, kuris 2018 m. sudarė 55,3 mln., o 2019 m. 35,8 mln. Eur (sumažėjo dėl kritusios medienos kainos).
„Šį rodiklį sudaro grynasis uždirbtas pelnas, specialiųjų valstybės įpareigojimų sąnaudos (ekologinė-socialinė veikla) bei žaliavinės medienos mokesčiai. Papildomai įmonė moka pelno mokestį ir pelno įmoką (dividendus), kurie į normalizuotą pelno rodiklį neįskaičiuojami“, – aiškinama pateiktame atsakyme.
Miškingumas kasmet didėja
Pasak VMU duomenų, Lietuvos miškingumas kasmet didėja, kiekvienais metais atkuriama apie 8500 hektarų valstybinių miškų ir papildomai įveisiama apie 500 hektarų naujų. Anot VMU, per pastaruosius penkerius metus naujai įveisti plotai sudarė beveik 3000 hektarų – tai maždaug 4200 futbolo aikščių plotas.
„Atkurdama ir įveisdama miškus, Valstybinių miškų urėdija kasmet pasodina apie 30 mln. vienetų medelių. Taip pat manome, kad prie miškingumo didėjimui žymiai padėjo ES skiriama finansinė parama už naujai įveistus miškus privačiuose žemės plotuose“, – teigia VMU.
Savininkai privalo laikytis taisyklių
Valstybinė miškų tarnyba (VMT) teigia, kad miškų savininkų skaičius kasmet didėja. Anot VMT, miško savininkai vykdydami ūkinę veiklą miškuose privalo vadovautis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško kirtimų taisyklėmis, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis bei kitais teisės aktais reglamentuojančiais miškų naudojimą.
„Sankcijos už teisės aktų pažeidimus miško žemėje numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Už miško nepriežiūrą – 276; 280 straipsniuose“, – sako VMT.
Neprižiūrimi miškai ilgainiui praranda vertę
Vienos didžiausių Lietuvoje miško valdymo sistemų „Branginu.lt“ vadovas Žilvinas Juzėnas teigia, kad Lietuvoje yra apie 250 tūkst. privačių miškų savininkų, kiekvienas jų turi savų poreikių, klausimų ir rūpesčių. Pasak jo, vieni žmonės kreipiasi norėdami parduoti turimą mišką, kiti – jį išnaudoti, paversti pajamų šaltiniu, tačiau nežinodami, kaip tinkamai tą padaryti, ieško pagalbos.
„Būti miško savininku yra didelė atsakomybė prieš save ir prieš visą visuomenę. Apleisti ir neprižiūrimi miškai ne tik kelia riziką gaisrams, bet ir ilgainiui praranda savo vertę, o tam, kad žinotume, kaip tinkamai jį prižiūrėti, pirmiausia, reikia suprasti, kas jame auga ir gyvena“, – tikina jis.
„Miško pasas“ teikiamas nemokamai
Vadovo teigimu, siekiant, kad kiekvienas miško savininkas turėtų tvarkingus ir tikslius dokumentus apie savo mišką, jau galima išimti „Miško pasą“, su pateiktais visais miško duomenimis. Pasak Ž. Juzėno, ši paslauga miško savininkams bus teikiama visiškai nemokamai.
„Kiekvienas miško savininkas turėtų žinoti, kas dedasi jo miške: pradedant nuo tikslaus ploto, iki jame gyvenančios gyvūnijos. „Miško pasas“ yra dokumentas, kuriame pateikiama konkreti ir itin svarbi informacija, apie mišką: jo lokacija, plotas, vyraujantys medelynai bei jų amžius. Įvertinamas miško reljefas ir pelkės, pateikiami net naudingi patarimai, kaip išnaudoti turimą miško plotą, aptariami miško pardavimo arba kirtimo variantai bei sudaromas sklypo planas“, – pasakoja specialistas.
„Miško pase“ galima rasti:
2. Detalią informaciją apie miške esančių medynų tipus, jų amžių, tūrį ir t.t.
3. Detalų sklypo planą.
4. Ortografinę sklypo nuotrauką (kaip sklypas atrodo iš palydovo).
5. Patarimus, kaip iš savo miško galite gauti vertės.
6. QR kodo nuorodą, kurią nuskanavę gausite koordinates, kaip nuvykti į mišką.
Reikia suprasti, koks turtas slepiasi miškuose
Pašnekovo teigimu, tvarkingai „Miško pase“ pateikti miško duomenys naudingi tiek aktyvia miškininkyste užsiimantiems žmonėms, tiek ketinant mišką parduoti, padovanoti ar palikti ateities kartoms kaip palikimą, jis taip pat pravers ir palengvins įvairių paraiškų paramai gauti teikimo procesą.
„Kaip kiekvienam šalies piliečiui svarbu turėti asmens dokumentą, taip ir miškui bei jo savininkui reikalinga suprasti, koks turtas slepiasi tuose miškinguose hektaruose, kad tinkamai juos išnaudotų. Neretai iš nežinojimo ar patirties stokos gimsta ir mitai. Pavyzdžiui, miškai yra skirstomi į grupes pagal paskirtį ir nustatytą ūkininkavimo režimą. Ketvirtos grupės miškai būtent yra skirti nepertraukiamam medienos tiekimui, jeigu jų nekirstume, subrendę medžiai supūtų ir taptų nuostoliu. Tik nuo to, kaip miško savininkas rūpinsis mišku, priklausys, ką paliksime ateities kartoms“, – pabrėžia jis.
Iniciatyva, skirta šviesti Lietuvos miškų savininkus
Pasak Ž. Juzėno, gauti „Miško pasą" labai paprasta, kadangi tai yra visiškai nemokama. Tai geranoriška „branginu.lt“ iniciatyva, skirta šviesti Lietuvos miškų savininkus. Specialisto teigimu, norint gauti savąjį „Miško pasą“, reikia nueiti į miskopasas.lt svetainę, ten įvesti vos kelis prašomus duomenis ir branginu.lt miško konsultantas pateiks visą informaciją per 24 valandas.
„Dažnu atveju miško savininkai net nėra buvę savo miške ir neįsivaizduoja, kokia galėtų būti jo vertė, kokios medžių rūšys auga, koks jų amžius ir ką toliau reikėtų su juo daryti. Tokiu atveju rekomenduočiau kreiptis į miškininką, kuris galėtų atlikti miško apžiūrą, pakonsultuoti, kokius darbus dabar reikėtų atlikti, kokius ateityje, kad miško vertė nesumažėtų“, – teigia jis.
Už tvarkos nesilaikymą gali būti baudžiama
Ž. Juzėno teigimu, miško savininkai turėtų susipažinti ne tik su miško tvarkymo ir naudojimo tvarka, bet ir miško kirtimo, sanitarijos, priešgaisrinės saugos taisyklėmis. Pasak jo, miškas turi būti saugomas nuo šiukšlinimo, savavalių kirtimų, vabzdžių ir žvėrių pažeidimų.
„Dažniausiai žmonės, turintys miško, neįvertina, kad medžiai turi brandos amžių ir brandžius medžius reikia kirsti, kitu atveju gamta pati „susitvarkys” ir medžiai supus. Už tvarkos nesilaikymą gyventojai gali būti baudžiami ir administracinėmis baudomis, jiems galioja civilinė atsakomybė už aplinkai padarytą žalą“, – aiškina pašnekovas.
Nuostoliai gali siekti ir dešimtis tūkstančių
Ž. Juzėnas teigia, kad išskirti sumos, kuri prarandama per metus, kai nieko nedaroma su miško plotu, nelabai įmanoma, nes viskas priklauso nuo to, koks miškas ten auga. Anot jo, jei miškui reikia daryti einamuosius kirtimus ar retinimą ir savininkas to neatlieka, tokiu atveju medžiai pradeda pūti, džiūti ir praranda savo vertę.
„Jei savininkas atliktų šiuos kirtimus, panašiai galėtų gauti nuo 1000 Eur iki 3000 Eur už 1ha. Nedarant šių kirtimų „gamta pati susitvarkytų” ir už tuos medžius savininkas neatsiimtų pinigų. Taip pat atlikus retinimą ar einamąjį kirtimą, likęs medynas užaugta kokybiškesnis. Nekertant brandaus miško kiekvienais metais jo kokybė prastėja ir apleidus brandų mišką daugeliui metų nuostoliai gali būti ir dešimtimis tūkstančių“, – perspėja jis.