Kelia gailestį
Medžiotojai pasakoja, kad vasaros metu vaikštinėjant po pievą ar pamiškę galima aptikti žolėje gulintį stirniuką. Pajutęs žmogų paprastai jis slepiasi susirietęs į kamuoliuką, snukutį prispaudęs prie žemės ir suglaudęs ausis. Tokioje pozoje mažylis atrodo bejėgis ir dažnai kelia gailestį. „Neapsigaukime. Iš tikrųjų stirniukas tik bando likti nepastebėtas, mat kvapo, viliojančio plėšrūnus, jis neturi“, – teigia Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.
Mama nepalieka
„Mama savo jauniklį lanko, maitina ir atsitraukia nuo jo guolio kiek tolėliau, kad neįgytų kvapo. Radus stirniuko guolį reikėtų kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos ir jokiu būdu neliesti jauniklio, kad neliktų jūsų kvapo. Daugumos žinduolių, kurie gyvena atvirose vietose, o ne urvuose ar olose, jauniklių išgyvenimo būdas yra gulėti nejudant, kol pavojus praeis. Motina paprastai įvykius stebi iš tolo ir yra pasiruošusi sugrįžti, kai tik žmogus pasitrauks. Kai mažylis sutvirtės, motina jį jau vedžiosis kartu“, – dėsto medžiotojas L. Stanevičius.
Beveik visada
Medžiotojų teigimu, devyniais atvejais iš dešimties jaunikliai turi tėvus, tik žmonės jų nemato. Gerų norų vedami žmonės rastus gyvūnėlius glaudžia namuose, bando auginti arba veža į artimiausią gyvūnų prieglaudą, o tuo tarpu jauniklių mama ar tėtis nuošalėje stebi, kaip išgabenamas jų jauniklis.
„Vedami gerų ketinimų, tačiau nesuprasdami gyvūnų elgsenos ypatumų, žmonės visai be reikalo bando padėti neva našlaičiais likusiems jaunikliams. Todėl labai prašome žmonių: palikite stirniuką ten, kur jį radote, nes mama yra visai šalia. Nevokime jauniklių iš gamtos“, – apibendrina medžioklės žinovas.