Stebėjo gerves, lekiančias nuo degančių paupio lygumų
40-ties paukščių dienos išvakarėse, kovo 9-osios pavakarę, nuo Rambyno kalno (Pagėgių sav.) teko stebėti pulkus kovarnių ir dvi gerves.
Kovarniai blaškėsi dviem pulkais padangėje šiapus Nemuno upės, kuri skiria Lietuvos valstybę ir Rusijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį. Gerklingi paukščiai suko ratus visu panemunių vingio pločiu virš Bitėnų gandrų kolonijos lizdaviečių, lyg būtų pasirengę jų apsiausčiai.
Beje, nebūtų dėl ko ir stebėtis – šie paukščiai priekalnės pušyne per dešimtmečius prikrovė lizdų tiek, kad dalį jų ilgainiui okupavo ir baltieji gandrai.
Šių eilučių autorei sekmadienio vakarą teko stebėti ir sunkų gervių poros skrydį nuo Karaliaučiaus pusės, Ragainės (Nemano) miesto apylinkių lygumų Lietuvos link. Į mūsų krašto šlapžemes, kurios supa didingąjį Rambyno kalną ir netoli esančių Bardinų, Panemunės kaimų apylinkės.
Iki šiol išvysti grįžtančiųjų gervių skrydžio šį pavasarį man dar nebuvo tekę.
Pasveikinti nuo Rambyno kalno parlekiančius grakščius ir didingus paukščius buvo smagu, juolab stebint, kokią dūmų uždangą, lyg peklą už savęs grįžtantieji palieka.
Anapus Nemuno baigė degti didžiulės paupių lygumos, ugnis atsirėmė į upės krantą, nuklotą lyčių kalnais po ledonešio. Bet toliai prie Ragainės tebebuvo dūmų apsupty – ten vis dar degė sausa pievų žolė ir stagarai, o gesinančiųjų nesimatė. Tad gervės lėkė ten, kur saugu.
Rambyno šventvietės lankytojai, kurių sekmadienį čia buvo gausu, juokavo – net ir paukščiams Europos Sąjungos (ES) šalyje yra saugiau, ne tik žmonėms. Traukia į Lietuvą.
Šiukšlynai poeto gatvėje bado akis
Atrodo, kad iškuopti nuo šiukšlynų pašalius čia niekada nebuvo tradicijos, ir vietos valdžiai bei aplinkosaugininkams yra nusispjaut, kad tai yra Lietuvą prie jos vartų reprezentuojanti vietovė.
Beje, pagrindinė gatvė, jungianti Panemunę su Tilže (Sovetsku), yra pavadinta Lietuvos Homero Kristijono Donelaičio vardu. Poeto, kurio garbei ir 300 metų gimimo jubiliejui yra skirti šie metai. Kuris gyveno, dirbo ir mirė Karaliaučiaus srity, anapus dabartinės ir anuometinės sienos.
Gal bedarbių rankų Panemunėje trūksta, kurie talkomis visuomenės labui galėtų su grėbliais ir šluotomis čia bent po valandą padirbėti? Ir dėl savo, ir dėl šalies, ir dėl Poeto garbės?
Betgi išmokų gavėjų, liudija statistika, krašte yra netgi daugiau, nei gretimose savivaldybėse. Bet atsakomybės už tolimojo Lietuvos pakraščio, pasienio miestelio kultūros lygį - stinga. Lyg sąmonė būtų likusi užkonservuota sovietmečio raugo sultyse.