Dėl lankytojų kaltės Kauno zoologijos sodo gyventojas susirgo nepagydoma liga

Kai kurie Kauno zoologijos sodo lankytojai nusprendžia atsineštu maistu pasidalinti su gyvūnais. Tačiau kartais tai baigiasi labai liūdnai. Zoologijos sodo beždžionei Munčiui nustatytas cukrinis diabetas.

Lietuvos zoologijos sodo kasdienybė vis dar labai mažai žinoma lankytojams ar gyvūnais besidomintiems asmenims. Ankstyvas rytas bet kuriame Pasaulio zoologijos sode pirmiausiai prasideda nuo maisto normų svėrimo, jų dėliojimo į dėžutes konkretiems gyvūnams ir gyvūnų sveikatos patikros. Ne išimtis ir Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas. Kiekvienas čia esantis gyvūnas maisto gauna pakankamai, jų racionas yra įvairus, pilnavertis ir visų pirma kokybiškas. Zoologijos sodo specialistai atidžiai paskiria maistą, nustato jo normas, atsižvelgdami į gyvūno rūšį, jo sudėjimą, aktyvumą bei sveikatą.

Ne mažiau svarbu yra užtikrinti ir tinkamą gyvūno judėjimą – juk gyvūnai kaip ir mes turi judėti, gauti gryno oro ir sportuoti. Todėl labai didelis dėmesys yra skiriamas tiems gyvūnams, kurie mažiau juda, arba neretai yra „palepinami” zoologijos sodo lankytojų jų atsineštu maistu. Labai dažnai zoologijos sodo darbuotojai susiduria su gyvūnų viršsvorio problema, kurio priežastis – saldainio nepagailėję zoologijos sodo lankytojai. Tokiu atveju, gyvūnui taikoma dieta, tačiau ilgainiui rezultatai nesikeičia, nes laukinių gyvūnų organizmas nėra prisitaikęs įsisavinti maistą, kuriuo gamtoje šie gyvūnai nesimaitina.

Kaune esančiame zoologijos sode galima sutikti itin daug užrašų, prašančių nešerti jame esančių gyvūnų. Pasak zoologijos sodo specialistų, netinkamas maistas, o ypač saldumynai gali gyvūnus stipriai susargdinti, šios ligos gali baigtis mirtimi. Tenka pamatyti, kuomet nedrausmingi zoologijos sodo lankytojai arkliuką ponį šeria bulvių traškučiais, ruonį – balta duona, o žirafą – ledais. Dažnai žmonės net nesusimąsto, kad netgi šlapia po lietaus, rasota žolė gali labai sunkiai susargdinti tą patį žolėdį arklį ar lamą, o duotas vaisiaus gabalėlis netikti jo taip norinčiai beždžionei.

Zoologijos sode dažniausiai nukenčia beždžionės – dėl lankytojų paduoto maisto vienos jų sunkiai suserga, kitos pradeda agresyviai elgtis. Zoologijos sode kaip ir gyvūnijos pasaulyje egzistuoja bandos, gyvūnų šeimos ir tarp jų esanti hierarchija. Pašalinis lankytojų šėrimas gali sukelti ne vien tik stiprius sveikatos sutrikimus, bet ir gyvūno mirtį. Tai gali nutikti ne vien dėl virškinamojo trakto sutrikimų. Bendruomenėmis gyvenantys gyvūnai turi labai griežtą hierarchiją, o lankytojų netinkamai paduotas maisto gabaliukas voljere gali sukelti tikrą sąmyšį.

Pasitaiko ir itin sudėtingų atvejų, kuomet lankytojų pamaitinti gyvūnai suserga negrįžtamai. Kaune esančiame zoologijos sode jau penktus metus lankytojus džiugina juodagalvis kapucinas vardu Muntis. Prieš porą mėnesių buvo pastebėta, kad jis pradėjo labai dažnai šlapintis, yra ištroškęs ir tai nesiliauja. Todėl buvo paimtas šlapimo tyrimas, kurio rodikliai nebuvo labai geri, aptiktas gliukozės pėdsakas, kurio pas sveiką gyvūną būti neturėtų. Netrukus buvo paimtas ir kraujo mėginys. Deja, bet atsakymai buvo labai liūdinantys. Munčiui – cukrinis diabetas. Tai tikriausiai pirmas kartas Lietuvoje, kuomet diabetas yra nustatomas laukiniam gyvūnui, o tuo labiau primatui.

Paprastai laukiniai kapucinai cukrinio diabeto ligomis serga itin retai. Lietuvos zoologijos sodo specialistai kreipėsi ir į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos (EAZA) veterinarus, su klausimu, kodėl Muntis staiga susirgo šia liga. Užsienyje dirbantys specialistai patikino, kad šie kapucinai, turėdami jiems įprastą racioną tokiomis ligomis serga itin retai. Abejonių nekėlė vienas faktas – Kaune zoologijos sodo lankytojai dažnai nepagaili saldainio ar sausainio gyvūnams, nepaisant draudžiančių užrašų, jog gyvūnas gali susirgti. Zoologijos sode dirbantys specialistai neabejoja – Muntį susargdino nedrausmingi lankytojai.

Dabar Munčiui yra keičiamas racionas, kad jis gautų mažesnį kiekį angliavandenių. Vieną kartą per parą Munčiui bus leidžiamas insulinas, taip pat nuolat tikrinamas gliukozės kiekis kraujyje. Zoologijos sodo darbuotojai tikina, kad liūdniausia yra tai, jog Munčiui teks atsisakyti jo taip pamėgtų saldžių vaisių. Dėl to zoologijos sodo darbuotojai laukia tik drausmingų ir atsakingų lankytojų, kurie supranta, kad netinkamai šeriamas gyvūnas gali susirgti, o ligą ne visuomet pavyksta pastebėti laiku.

Lietuvos zoologijos sode visais sezonais nuolat vyksta parodomųjų šėrimų programos, leidžiančios lankytojams sužinoti apie gyvūnų maitinimo ypatumus, biologiją. Šių šėrimų metu neretai su gyvūnų prižiūrėtojo leidimu smalsiausi lankytojai pakviečiami ir patys pamaitinti norimą gyvūną – jiems duodant tinkamą ėdesį. Toks gyvūno šėrimas yra saugus zoologijos sodo gyventojams ir patiems lankytojams. Tokiu būdu lankytojai gali patirti teigiamas emocijas nežalodami sode esančių gyvūnų.