Dėl mažučio Lietuvos paukštelio jaudinasi ir užsienio gamtosaugininkai

Ketvirtadienį ir penktadienį Vilniuje vyksta tarptautinė konferencija skirta meldinės nendrinukės išsaugojimui. Baltijos aplinkos forumo (BEF) suorganizuotame renginyje dalyvauja svečiai iš kaimyninių šalių – Vengrijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų. Mokslininkai dalijasi naujausių tyrimų medžiaga, kokio dydžio šių paukščių populiacija fiksuojama jų šalyse.

„Kai ruošėmės konferencijai, sulaukėme daug nuostabos, kad renginys bus tik apie vieną paukštį. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Meldinė nendrinukė neišnyks viena pati, jos išnykimas gali lemti ir kitų rūšių nykimą bei atsiliepti žmonių gyvenimui“, - atidarydams konferenciją sakė BEF direktorius Žymantas Morkvėnas.

Pristatęs iš užsienio atvykusius svečius bei supažindinęs su renginio programa, Ž. Morkvėnas apibendrino šios konferencijos tikslus.

„Pirmas mūsų šios konferencijos tikslas – pasidalinti tarptautine patirtimi, sužinoti, kokios meldinių nendrinukių populiacijos fiksuojamos kitose šalyse. Norime pasidalinti žiniomis, kurias atskleidė naujausi tyrimai, padaryti šioje srityje. Turime projektą apie meldinę nendrinukę ir mąstome, kas bus po to, kai jis baigsis. Ir žinoma, norime pasidalinti įžvalgomis, mechanizmas, kurie padėtų apsaugoti šią nykstančią rūšį“, - konferencijos sveikinimo kalboje sakė BEF direktorius.

Sparčiai nyksta pasauliniu mastu

„BLI Aquantic Warbler Conservation“ organizacijos vadovas Martinas Flade konferencijos dalyviams pristatė bendruosius skaičius, kokio dydžio meldinės nendrinukės populiacijos yra fiksuojamos pasauliniu mastu.

2009-2013 m. buvo fiksuota nuo 9,5 tūkst. iki 13,7 tūkst. šių smulkiųjų sparnuočių giedančių patinėlių. Mokslininkai pastebi, kad kol Centrinėje Europoje šių paukščių skaičius daugmaž pastovus (Rytinėje Lenkijos dalyje netgi šiek tiek augantis), situacija Baltarusijoje prastesnė – ten stebimas šių paukščių mažėjimas. Ukrainos situacija neaiški, nes trūksta duomenų. Taip pat fiksuojama, kad Vengrijoje meldinių nendrinukių apskritai nebepastebima, nors 2001 m. duomenimis, jų dar buvo apie 700 patinėlių.

Ž. Preikša

Populiacija mažėja visose buveinėse. Meldinės nendrinukės yra ant išnykimo ribos, nes pastaruosius tris metus ženkliai sumažėjo girdimų giedančių jų patinėlių balsų.

Lietuvos situacija šiame kontekste irgi ne itin džiugina. Skaičiuojama, kad meldinių nendrinukių nuo 2004 iki 2013 m. galėjo sumažėti kone keturiskart - nuo 400 iki 50.

„Norime ne tik apsaugoti meldinės nendrinukės populiaciją, bet tas populiacijas, kurios dalinasi tomis pačiomis buveinėmis. Meldinė nendrinukė pripažįstama, kaip sparčiai nykstanti rūšis pasauliniu mastu“, - sakė M. Flade.

Nors situacija Lenkijoje atrodo gana neblogai, Baltarusija turi rimtų problemų, pabrėžia mokslininkas. Tai kelia grėsmę, kad per ateinantį dešimtmetį galime prarasti reikšmingą dalį Centrinės Europos meldinės nendrinukės populiacijos.

Nuo 400 sumažėjo iki 50

Lietuvos situaciją šiuo klausimu konferencijoje pristatė Nemuno kilpų regioninio parko vyr. ekologas, Aleksandro Stulginskio universiteto miškotyros mokslų daktaras Žydrūnas Preikša.

Jo pasakojimu, meldinė nendrinukė ilgą laiką Lietuvoje buvo itin paslaptingas paukštis. Net iki 20 amžiaus vidurio nebuvo aiškių žinių apie šį paukštį, kol pirmą kartą jį Žuvinto rezervate užfiksavo Tadas Ivanauskas. Aštuntame dešimtmetyje keletas jų buveinių rasta Rytų Lietuvoje, bet, ko gero, tiksliausia meldinių nendrinukių apskaita atlikta 1994 m. 1995 m. suskaičiuota, kad Lietuvoje gyvena apie 400 patinėlių. 2004 m. vėl atlikta studija ir rasta dar viena meldinių nendrinukių buveinė Šyšos polderyje.

„Anksčiau giedantys meldinių nendrinukių patinėliai buvo fiksuojami Kuršių Nerijoje, Nemuno deltoje, Kauno mariose, Žuvinte ir Rytų Lietuvoje ir galbūt Merkinėje, nes ten vieną kartą buvo išgirstas giedantis patinėlis, tačiau daugiau duomenų neturima“, - sakė Ž. Preikša.

Jo teigimu, šiuo metu skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 50 patinėlių, jų buveinių vietos sumažėjo iki trijų – Žuvinto, Nemuno deltos ir Kuršių nerijos.

„Populiacija mažėja visose buveinėse. Meldinės nendrinukės yra ant išnykimo ribos, nes pastaruosius tris metus ženkliai sumažėjo girdimų giedančių jų patinėlių balsų“, - sakė Ž. Preikša.

Nyksta pievos ir sausinamos pelkės

Meldines nendrinukes Baltarusijoje tyrinėjantis Alexanderis Kozulinas konferencijos metu atkreipė dėmesį, kad viena iš šių retųjų paukščių nykimo priežasčių gali būti jų centrinių buveinių izoliacija. Pastebima, kad pagrindinės meldinių nendrinukių buveinės viena nuo kitos nutolusios 80-300 km. Tai stiprina genetinius skirtimus tarp populiacijų ir apsunkina jų išsaugojimo galimybes. Mokslininkai ieško metodų, kaip atkurti nykstančias populiacijas.

„Vienas pilotinis projektas yra planuojamas Žuvinto rezervate Lietuvoje. Jame gyvenančios meldinės nendrinukės nuo kitų jų populiacijų nutolusios apie 170 km, artimiausia kaimyninė populiacija Lenkijoje, Biebza nacionaliniame parke taipogi yra tik už 150 km. Šio projekto tikslas - padaryti tyrimus jaunus paukštelius perkeliant į kitą vietą ir bandant atkurti jų populiaciją“, - pasakoja A. Kozulinas. Jis akcentuoja, kad vykdant šį projektą, būtina jauniklius perkelti iš vienos buveinės į kitą iki jiems sulaukiant 30-50 dienų, kitaip jie ima atpažinti savo buveinės vietą.

Ž.Morkvėnas

Kai ruošėmės konferencijai, sulaukėme daug nuostabos, kad renginys bus tik apie vieną paukštį. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Meldinė nendrinukė neišnyks viena pati, jos išnykimas gali lemti ir kitų rūšių nykimą bei atsiliepti žmonių gyvenimui.

Mokslininkai pastebi, kad pelkėse perinčių meldinių nendrinukių mažėja, nes nyksta jų perėjimo buveinės – pelkės užželia krūmynais ir nendrynais, nyksta jiems tinkami viksvynai. Absoliuti dauguma Lietuvoje buvusių žemapelkių dar šeštąjį ir septintąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį išvagota melioraciniais kanalais ir sunaikinta. Per praėjusį šimtmetį nusausinta, sukultūrinta daugiau kaip 95 % meldinei nendrinukei tinkamų pelkių ir šlapių pievų.

Meldinė nendrinukė (lot. Acrocephalus paludicola) yra vienintelė Europos žvirblinių paukščių rūšis, priskirta prie globaliai nykstančių rūšių. Ji įrašyta į Europos Sąjungos paukščių direktyvos I priedą (rūšys, kurioms reikia griežtos apsaugos ir specialių apsaugos teritorijų), Berno konvencijos II priedą, Bonos konvencijos II priedą. Lietuvos raudonojoje knygoje ji priskirta prie 2 (V) kategorijos – pažeidžiamų rūšių, kurių populiacijų skaičius ir individų gausumas populiacijose sparčiai mažėja. Meldinė nendrinukė yra iki 13 cm ilgio, truputį mažesnė už karklažvirblį.

Daugiau informacijos apie meldinę nendrinukę galite rasti čia.