„Esame pagavę juos ir su žuvimi, turėdavo ir po 100 kilogramų, o kartais daugiau. Gaudydami žuvį naudoja zilkinius kiniškus tinklus. Kilogramas karpio dabar kainuoja apie 4 eurus, tai iš 100 kg susidaro apie 400 eurų. Tai baisūs nuostoliai“, – laidai „Gamtos inspektoriai“ pasakoja UAB „Išlaužo žuvis“ apsaugos vadas Arūnas Kupčinskas.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcija gavo neeilinį pranešimą – žuvininkystės įmonės tvenkiniuose siautėja karpių vagys. Asmenys, gyvenantys Kauno rajone, Kairiūkščių kaime, galimai laiko ne mėgėjų žvejybos įrankius.
„Informacija pasiekė mus iš bendrovės „Išlaužo žuvis“ sargų, kurie tuos asmenis matė žvejojančius tvenkinyje, tiesiog jiems nepavyko jų sugauti ir sulaikyti. Gavę šią informaciją važiuojame patikrinti jų ūkinius pastatus“, – kalba Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Tomas Kantaravičius.
Užėjus į ūkinį pastatą vieno pareigūno rankose atsiduria glaudų gyventojų ryšį su gamta liudijantys įrankiai. Pareigūnų lankomas vyriškis nenoriai vynioja vadinamąją „padribkę“ – brakonieriams ir aplinkosaugininkams gerai pažįstamą žvejybos įrankį. Anot pareigūnų, tokį leidžiama turėti, jei tinklo plotis ir ilgis neviršija 1 m, o vadinamoji „tinklo akis“ – 1 cm. Vyro turimas tinklo plotis ir ilgis mažiausiai 10 cm viršija leidžiamą, tad su įrankiu teks atsisveikinti, laukia protokolas.
Tai jau ne pirmi svetima Išlaužo tvenkiniuose auginama žuvimi susigundę ir patys įkliuvę Kairiūkščių kaimo gyventojai. Žuvininkystės įmonės sargai vos spėja suktis, o patiriamus nuostolius įmonė skaičiuoja tūkstančiais eurų.
„Laukiame jų naktį. Visko būna, kartais bėga ir pabėga, bet būna, kad ir nepabėga. Esame pagavę juos ir su žuvimi, turėdavo ir po 100 kg, o kartais daugiau. Gaudydami žuvį naudoja zilkinius kiniškus tinklus. Kilogramas karpio dabar kainuoja apie 4 eurus, tai iš 100 kg susidaro apie 400 eurų. Tai baisūs nuostoliai“, – pasakoja UAB „Išlaužo žuvis“ apsaugos vadas A. Kupčinskas.
T. Kantaravičiaus teigimu, vieną asmenų, apie kuriuos yra surinkta informacija, teko bausti, berods, vasario mėnesį už žvejybą tuose pačiuose žuvininkystės tvenkiniuose. Tąsyk irgi žvejota tinklais.
Ne pirmą kartą įkliūva ir bedarbis, kuris šįsyk sakė, kad ūkiniame pastate tik saugo draugo paliktus žvejojimo įrankius. Baudų jis nemoka ir net nesiruošia mokėti.
„Esu gavęs 200-300 baudos dar litais. Nemokėjau jos, dėl ko turiu mokėti? Valdžia tegul moka už tai, kad nuostolių pridariau. Nemokėjau ir nemokėsiu. Baudžiamosios bylos neiškėlė, daugiau nuo to laiko nepapuoliau ir viskas“, – kalba pašnekovas.
Už draudžiamų žvejybos įrankių laikymą pažeidėjams surašyti protokolai, abiems gresia baudos iki 200 eur.