Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą, prašydama nurodyti Lietuvos zoologijos sode dirbančių veterinarijos gydytojų kvalifikacijos kėlimo formas ir būdus dirbant su nelaisvėje laikomais laukiniais gyvūnais. Taip pat prašoma sudaryti specialią grupę iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, mokslo įstaigų – Veterinarijos akademijos ir Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos zoologijos sodo, LGTAO atstovų, siekiant įvertinti baltojo lokio ir liūto ligos istorijas, taikytus gydymo planus bei pateikti išvadas dėl šių gyvūnų priežiūros ir sveikatingumo tinkamo užtikrinimo.
Imtis šių veiksmų LGTAO paskatino abejonės dėl Lietuvos zoologijos sode laikomų gyvūnų tinkamo gerovės ir sveikatingumo priežiūros. Be to, prieš kurį laiką žiniasklaidos priemonėse buvo minimos įvairios versijos apie baltojo lokio eutanazijos priežastis, o visuomenei nebuvo suteikta jokia tiksli informacija.
„Esame labai sunerimę dėl Lietuvos zoologijos sode laikomų gyvūnų priežiūros ir jų gydymo. Norime, kad būtų sudaryta grupė iš įvairių specialistų taikytų gydymo planų įvertinimui, išvadų patekimui ir įsitikinti, kad sirgusiems gyvūnams - liūtui Simbai bei baltajam lokiui Kasparui buvo paskirtas tinkamas gydymas. Taip pat norime, kad apie tai būtų informuota visuomenė, nes iki šiol nebuvo pateikta jokia oficiali šių gyvūnų ligų išvada atlikus skrodimus“, - sakė LGTAO direktorė Brigita Kymanataitė.
Pagal dabartinius galiojančius įstatymus, veterinarijos gydytojai, turintys veterinarijos praktikos licenciją, privalo kelti kvalifikaciją. Kvalifikacijos kėlimo formos: kvalifikacijos kėlimo kursai (toliau – kursai), seminarai, mokslinės konferencijos, stažuotės, straipsnių, mokslinės, metodinės medžiagos veterinarijos klausimais ruošimas, dalyvavimas moksliniuose tiriamuosiuose projektuose, vadovavimas veterinarijos specialybės studentų gamybinei praktikai.
Per du metus kvalifikacijos kėlimas veterinarijos gydytojams turi sudaryti ne mažiau kaip 32 valandas. Tačiau LGTAO žiniomis, jokie seminarai, konferencijos laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje sveikatingumo ir priežiūros temomis veterinarijos gydytojams Lietuvoje organizuoti nebuvo.
Taip pat LGTAO pasiūlė savo pagalbą – prisidėti tiek organizaciniais klausimais, tiek finansiškai prie veterinarijos specialistų kvalifikacijos tobulinimo seminarų, konferencijų organizavimo Lietuvoje. Tokiu būdu siekiama, kad nelaisvėje laikomų laikinių gyvūnų priežiūra mūsų šalyje imtų pagaliau tobulėti.
Dar 2011 m. tarptautinė laukinių gyvūnų apsaugos organizacija „Born Free“ („Gimę laisvi“) atliko Lietuvos zoologijos tyrimą. Tiriant gyvūnų gerovės ir laikymo sąlygas buvo nustatyta, kad mūsų šalies zoologijos soduose nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyvenantiems gyvūnams. Neatsižvelgiama nei į gyvūnų natūralią elgseną, nei į minimalius higienos reikalavimus. Dalis tyrimo metu stebėtų gyvūnų net neturėjo prieigos prie švaraus geriamo vandens. Daugelis gyvūnų zoologijos soduose kentė nuo ligų ir atrodė nusilpę.
Išnagrinėjusi šią ataskaitą, Aplinkos ministerijai buvo pateiktas darbo planas, kurio tikslas - pagerinti zoosodų ir kitų įstaigų, laikančių laukinius gyvūnus nelaisvėje, veiklos reguliavimą Lietuvoje, užtikrinti, jog gyvūnus prižiūrintis personalas ir laukinių gyvūnų, laikomų nelaisvėje gerovę tikrinantys inspektoriai turi pakankamai žinių bei priemonių užtikrinti jų gerovę ir sveikatingumą. Tačiau į ataskaitoje minimus pažeidimus ir į darbo plane siūlomas priemones nebuvo atsižvelgta iki šiol.