Dėl Verkių parke iškirstų medžių užvirė tikros aistros – vieni kaltino, kiti atsiprašinėjo, bet kirtimai nestoja

Verkių regioniniame parke, kaip teigiama dėl kenkėjų, plynai iškirtus mišrų rekreacinės paskirties mišką, sulaukta itin audringos reakcijos ne tik iš gamtosaugos aktyvistų, bet ir iš politikų. Žibalo į ugnį dar daugiau įliejo skambus Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pasisakymas apie „priešiškai nusiteikusias organizacijas“, dėl kurio teko atsiprašinėti ne tik jiems, bet ir aplinkos ministrui. Tiesa, situacijos dėl miško tai nepakeitė, institucijos atkerta, kad leidimai yra, todėl medžiai kris toliau. Aplinkosaugos koalicija paskelbė kreipusis į ministrą ir viceministrą teigdama, kad yra „šokiruota“ dėl situacijos, o Vilniaus apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

Reikalauja stabdyti kirtimus

Organizacija „Girių spiečius“ teigė, kad medžiai šalia Santariškių iškirsti prisidengiant Valstybinės miškų tarnybos (VMT) išduotu leidimu vykdyti sanitarinius kirtimus dėl medžius apnikusio kenkėjo – žievėgraužio tipografo. Tiesa, kenkėjas puola tik spygliuočius, o iškirsti buvo ir ten augę brandūs lapuočiai, rašė ELTA.

„Girių spiečius“ narys ir Lietuvos fitoterapijos sąjungos atstovas Mindaugas Potapovas sakė, kad kertamas miškas yra rekreacinės paskirties (IIB grupės), prie pat gyvenamųjų rajonų, beveik visame miške inventorizuotos Europos Bendrijos (EB) svarbos prioritetinės plačialapių ir mišrių miškų buveinės. Anot jo, apsilankius kirtavietėje buvo rastas 21 nukirstas stambus ąžuolas ir visi kiti lapuočiai, pušys ir lazdynai.

Miško 302, 303, 304, 308, 309, 310 kvartaluose nuo 2023 metų pradžios išduoti 18 kirtimų leidimų, leidžiančių iškirsti 10,3 ha miško plynai.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė antrino, kad kirtimai yra „ciniškas pasinaudojimas stichine nelaime, tikintis, kad niekas nesupras apgaulės“ ir atkreipė dėmesį, kad tai jau antras per mėnesį atvejis, kai VMT išdavė abejotino pagrįstumo leidimus kirsti vertingus miškus.

Dėl šio atvejo organizacija kreipėsi į atsakingas institucijas prašydama kuo skubiau stabdyti kirtimus, kurių dalis dar neįvykdyta.

Vis dėlto nepaisant neigiamų reakcijų ir kaltinimų, nei VMU, nei VMT problemos neįžvelgia ir teigia, kad viskas padaryta legaliai, leidimai išduoti, todėl pagrindo stabdyti kirtimus nėra.

Įplieskė aistras

VMU tekus aiškintis dėl situacijos Verkių regioniniame parke dar daugiau žibalo į ugnį įliejo jų komentaras apie „priešiškai nusiteikusias organizacijas“, kurios neva kaltina miškininkus dėl nelegaliai vykdomų kritimų.

Į urėdijos komentarą sureagavo Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, kuris teigė, kad MVU miškais susirūpinusias nevyriausybines organizacijas išvadinusi „piktybiškai nusiteikusiomis“ pasielgė ypač nekorektiškai ir teigė, kad keliami klausimai dėl kirtimų legalumo ne tik nėra piktybiški, bet ir labai teisingi bei kvietė ministeriją ir organizacijas susėsti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, kas yra negerai su sanitariniais kirtimais ir jų įstatymais.

Gamtos fotografas ir buvęs aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis prisiminė, kad jam dirbant ministerijoje nevyriausybinės organizacijos tokių epitetų tikrai nesulaukdavo ir teigė, kad buvo „susimauta“.

Gamtosaugos aktyvistas Vaidas Balys, kurio įrašas plačiai pasklido feisbuke, rašė: „Na ir išties gražūs ąžuolai, dailiai pūpso supjauti rąstais rietuvėse prie išmalto kelio, laukia kada iškeliaus į kokį nors fabriką. Net ir aklas kačiukas suprastų, kad čia kažkas ne visai gerai gaunasi. Atrodytų, doro piliečio teisė ir pareiga kreiptis į institucijas ir pasakyti, kad tai atrodo neteisingai ir greičiausiai neteisėta (nes miškas tai skirtas rekreacijai, o ne lentoms, o ir vertingos buveinės ten), kad stabdytų tokius su sanitarija nesusijusių vertingų medžių kirtimus (jų šimtai numatyta per Lietuvą), kad pasitaisytų savo taisykles taip, kad bent tas kačiukas dėl jų nesipiktintų.

O tada šita mano miškus valdanti įmonė pasitelkusi visą viešųjų ryšių ir vadybos logiką pasikviečia susirūpinusius piliečius, kad išklausytų jų susirūpinimą, kartu panagrinėtų pateiktus duomenis, paieškotų sprendimų. Gerai, juokauju, nieko panašaus. Ji tiesiog savo svetainės pirmame puslapyje publikuoja, kad kažkokios priešiškai nusiteikusios organizacijos klausinėja dėl šitų sanitarinių kirtimų ir kvestionuoja jų teisėtumą.“

Aplinkosaugos koalicija taip pat pasidalijo keliais įrašais apie Verkių parke iškirstus medžius. Ji rašė, kad gamtai ir visuomenei skirtuose miškuose vykdomi plyni kirtimai ne tik šalia Santariškių.

Anot koalicijos, vien šiemet VMT išdavė 462 leidimus plyniems kirtimams ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose.

Lapkričio 6 dieną organizacija paskelbė dar vieną įrašą, kuriame stebėjosi institucijų nereagavimu ir teigė, kad koalicijos pirmininkė išsiuntė laišką ministrui ir viceministrui, kuriame teigiama: „Esame šokiruoti, kad išsiuntus raštą su teisiniais argumentais ir problemos mastą rodančia duomenų analize su mumis iš visų institucijų ir valstybės įmonės bendraujama per socialinius tinklus, išvadinant aktyvius piliečius ir organizacijas priešiškai nusitekusiomis, o reali problema ignoruojama, teigiant, kad viskas teisiškai teisinga.“

Teko atsiprašyti

VMU vėliau dėl savo žodžių atsiprašė. „Valstybinių miškų urėdijos vardu atsiprašome visų, kuriuos užgavome su teiginiu „priešiškai nusiteikę“. Labai vertiname visuomenės įsitraukimą saugant miškus, jūsų indėlis yra labai svarbus. Tačiau dalis aktyvistų pastaruoju metu savo veiksmais bando stabdyti teisėtą veiklą ir netinkamais metodais, provokacijomis apsunkina Lietuvos miškų gerove besirūpinančių žmonių darbą.

Vertinant pastarųjų dienų fizinį trukdymą atlikti darbus sukeliant pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, buvo pavartotas per aštrus žodis, todėl atsiprašome visų, siekiančių geranoriško dialogo“, – rašė jie ir teigė, kad plačiai nuskambėjęs epitetas buvo skirtas daliai aktyvistų, kurie ne tik trikdė įprastą miškininkų darbą, bet ir keliems miške dirbusiems darbuotojams sukėlė sveikatos problemų dėl ko teko kviesti net policiją.

„Mes visada esame už konstruktyvų dialogą su visomis visuomenės grupėmis. Prieš vykdydami kirtimus statome informacinius ženklus, organizuojame susitikimus su vietos bendruomenėmis. Dar kartą atsiprašome už emocingą klaidą“, – rašė VMU.

Į susiklosčiusią situaciją sureagavo ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris atsiprašė dėl VMU pavartoto išsireiškimo. Savo feisbuko paskyroje jis rašė: „Gamtą mylinti visuomenė yra mūsų turtas, o ne valstybei priešiškos organizacijos. Todėl noriu atsiprašyti visų, ką įžeidė urėdijos supriešinanti komunikacija. Valstybinės tarnybos ir įmonės neturi dalinti paklausėjus į gerus ir blogus, patogius ir nepatogius. Klausimas yra gera proga paaiškinti, pastaba yra gera proga patobulėti, o kritikas yra visada geriausias mokytojas.“

Pasisakydamas apie visuomenėje susiskaldymą sukėlusius kirtimus, S. Gentvilas teigė, kad, jie yra skausmingi visiems, tačiau atliekami siekiant suvaldyti tolimesnį Lietuvos spygliuočių užsikrėtimą ir masinę žūtį: „Šiltos žiemos yra dosnios medieną valgančių vabzdžių populiacijoms, o sausos vasaros neleidžia spygliuočiams nuo jų apsiginti. Todėl ypač eglynams klimato kaita yra itin pavojinga. Laiku nesustabdytas kenkėjų židinys plinta vis į naujas teritorijas. Vasarą kopinėję ar žiemą slidinėję po Slovakijos Aukštuosius Tatrus gali įsitikinti, kad laiku nesustabdytas kenkėjų plitimas reiškia visų miškų žūtį.“

Pažeidimų urėdijos darbe ministras neįžvelgė. Anot jo, vykdant sanitarinius kitimus spygliuočių miškuose ten augančius lapuočius išsaugoti pavyksta ne visada, tačiau iškirsti klevai ir ąžuolai yra išimtis iš taisyklės. Šiandieniniai sanitariniai kirtimai, sakė jis, yra netinkamos tarpukario miškasodystės rezultatas, o pasodinti vienarūšiai miškai yra puiki terpė kenkėjams plisti.

VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas sakė, kad eglynai yra pažeisti ištisai, o vienintelė veiksminga ir galima priemonė problemai spręsti – plynieji sanitariniai miško kirtimai.

Anot jo, kirtavietės bus atkuriamos 2025 m. pavasarį.

Vilniaus apygardos prokuratūra savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso.