Ornitologai įspėja, kad tikimybė savo namų aplinkoje sutikti šį paukštį nėra tokia jau ir maža. Todėl Lietuvos ornitologų draugija prašo gyventojų draugiškai pažiūrėti į tokią kaimynystę ir nebandyti išprašyti šių paukščių.
Tokiu būdu mes galime prisidėti prie šių paukščių apsaugos. Jei kyla klausimų, kaip susigyventi su šiais paukščiais, visuomet galite skambinti į Lietuvos ornitologų draugiją.
Didieji dančiasnapiai paplitę ne tik Europoje, bet ir Šiaurės Amerikoje bei Šiaurinėje Azijos dalyje. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą bei yra saugoma Laukinės gyvūnijos ir Saugumų gyvūnų, augalų, grybų ir jų bendrijų įstatymų, Europoje Berno konvencijos.
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, didysis dančiasnapis veisiasi prie senais medžiais apaugusių vandens telkinių – kai kada netoli žmonių apgyventų vietų. Migruojantis aptinkamas ir žiemoja įvairiuose neužšąlančiuose vandenyse.
Dėl gyvenamosios vietos pešasi ir su žmonėmis
Pagrindinė nykimo priežastis - didžiųjų dančiasnapių patiklumas. Šie paukščiai drąsiai gyvena plėšriųjų gyvūnų bei žmonių pašonėje, nuo ko dažną kartą nukenčia. Lietuvoje bandoma skatinti didžiųjų dančiasnapių populiaciją padedant jiems įsikurti tinkamose buveinėse - kalami inkilai.
Šis paukštis įdomus tuo, kad sukelia šiek tiek problemų. Štai Kaune pastebėta nemažai atvejų, kai didysis dančiasnapis įsikuria gyvenamuosiuose namuose, pastogėse ar kokiuose apleistuose pastatuose. Šios rūšies patelė buvo susisukusi peryklą net gi Prezidentūros teritorijoje. Ornitologų teigimu, taip šis paukštis elgiasi būtent dėl to, kad jam nėra iškeltų inkilų.
Didysis dančiasnapis - apyretis vandens paukštis. Dažnesnis rudenį ir pavasarį. Dabar apsigyvena bei peri beveik visuose didokuose ir gilokuose Kaišiadorių rajono vandenyse: Kauno mariose, Kalvių, Ilgio ežeruose, žuvininkystės ūkių tvenkiniuose. Kasmet per 15-20 porų, skelbia Kaišiadorių muziejus.
GRYNAS jau rašė, kad nykstantys, bet žmonių pašonėje gyvenantys dančiasnapiai kasmet sulaukia vis daugiau visuomenės dėmesio. Į antis panašūs kuoduoti paukščiai peri atokiau nuo vandens, senuose drevėtuose medžiuose, o kartais net ir apgriuvusiuose namuose.
Dančiasnapiai anksti palieka savo lizdus: jaunikliai, motinos pakviesti, tiesiog iššoka iš lizdo ir žingsniuoja iki vandens. Kelyje jų laukia daug pavojų – katės, kiaunės, varnos ir ne ką mažesnis pavojus – žmonės. Kasmet pasitaiko atvejų, kai motinai esant nuošaly, praeiviai surenka jauniklius ir atiduoda juos gyvūnų globėjams. Gyvūnų globėjai neturi kito pasirinkimo ir privalo paleisti sveikus paukščius atgal į laisvę, kur vargu ar juos ras motina.