Anot gamtininko, vieno žymiausių Lietuvos lepidopterologų, kasmet mokslininkai atranda ir dar nematytų drugelių rūšių, jos nėra visiškai naujos, tiesiog iki šiol neužfiksuotos mūsų šalyje.
„Naujų visiškai negirdėtų ir matytų pasitaiko, bet tai jau labai reti atvejai“, - sako drugelius tyrinėjantis mokslininkas.
Tarp dažniausiai sutinkamų – dilgėlinukai, citrinukai ir spungės
S. Gliaudys vardija, kad iš dieninių drugių rūšių gausiausia Lietuvoje dilgėlinukų populiacija. Ji žiemoja mūsų namų rūsiuose, kitose slėptuvėse. Kai tik oras sušils ir bus kokių 15-16 laipsnių šilumos, dilgėlinukai išlįs iš slėptuvių ir pradės skraidyti, pasakoja S. Gliaudys.
Antras, anot jo, pagal dažnumą drugelis – citrinukai: „Anksti pavasarį, kai pradeda žydėti pirmosios žibutės, kada būna pati pirma šiluma, suplevena gražūs geltoni drugeliai“. Itin dažnos Lietuvoje ir spungės. Jas dažnai sutikti galima ten, kur gražūs žydinčių gėlių darželiai, nes šie drugeliai minta gėlių nektaru.
Retųjų gretose ir „alkoholikai“
Iš vienų rečiausių drugelių, sutinkamų mūsų šalyje pašnekovas mini šeirius. Jie būna aksominės spalvos, o jų sparnų pakraštėliais eina geltonos juostos.
„Šis drugelis dar dažnai vadinamas alkoholiku, nes mėgsta parūgusias sultis, jį vilioja alaus kvapas. Kartą einu per mišką ir žiūriu, kodėl ties krūmu pilna šeirių, prieinu, o jie nubėga toliau. Paskui aš nuėjau šalin, žiūriu jie vėl sugrįžo prie to krūmo. Man buvo įdomu, kas ten juos vilioja, o gi žiūriu, kad ten guli alaus butelis“, - prisiminęs vieną istorijų juokėsi S. Gliaudys.
Tarp retų drugelių Lietuvoje jis minėjo didįjį auksinuką. Į Raudonąją knygą yra įtrauktas ir pats didžiausias ir spalvingiausias dieninis drugys – machaonas (arba vyčiadrugis).
„Apatiniai jo sparnai turi tokią ataugą ir raudonas ryškias apskritas dėmes“, - kaip tokį drugį atpažinti pataria gamtininkas. Lietuvoje šis drugys, jo teigimu, negyvena, jis čia atskrenda iš pietinių šalių.
Kiek gyvena drugelis?
Pasiteiravus, kiek gi gyvena drugelis, ar tiesa, kad jo gyvenimas labai trumpas, gamtininkas teigė, kad kaip kurio. Trumpiausiai gyvena naminis kandis – vos keletą dienų – tiek, kiek užtrunka padėti kiaušinėlius.
„Kandys padeda kiaušinėlius ir žūna, kadangi jie nesimaitina. Visi drugiams, kurie suaugę nesimaitina, gyvena tik keletą dienų, kartais savaitę. Ilgiausiai Lietuvoje gyvena citrinukai. Jie išsirita, kada mes einame aviečiauti. Paskui peržiemoja ir gegužės mėnesį padeda kiaušinėlius ant šaltekšnio krūmų, tada žūva. Tai reiškia, kad gyvena apie 11 mėnesių“, - dėsto S. Gliaudys ir priduria, kad nors drugelio gyvenimas trumpas, bet spalvingas.
Drugių patelės gyvena ilgiau, sulaukia dešimčių patinėlių dėmesio
Moteriškosios lyties drugelių amžius yra ilgesnis, sako lepidopterologas ir priduria, kad kai kurių drugelių lytį galima atskirti ir išoriškai.
„Pavasarį daugiausiai matysime geltonos spalvos drugelius – citrinukus. Tai bus patinėliai, o patelės matysime žymiai rečiau. Iš tolo jas galime sumaišyti su kopūstiniais baltukais, nes vienai patelei peršasi apie 10 patinėlių“, - juokiasi gamtininkas.
Jis sako, kad labai gražaus dieninio drugelio aušrelės patinėlį galima atskirti iš priekinių sparnų galuose esančių raudonų dėmių, kurios primena tekančią saulę. Už tai ir pats drugio pavadinimas jam labai dera.
„Aušrelių patinėlių sugaudavome labai daug (kai buvo atliekami tyrimai – red. past.), o patelių pavyko sugauti tik keletą. Vienai aušrelės patelei peršasi apie 20 patinėlių. Kadangi yra toks pasisekimas – patelei, skirtingai nei žmonių giminei nėra reikalo „maliaviotis“, nes pasisekimas vis tiek bus garantuotas“, - šmaikštavo S. Gliaudys.
Aušrelės Lietuvoje nėra reti drugeliai, pavasarį juos galima dažnai pamatyti pamiškėse, pietiniuose šlaituose, kartais jos atskrenda ir į kolektyvinius sodus.
Tarp pavojingiausių – kandys ir baltukai
Drugelių, kurie tiesiog kenktų žmogaus sveikatai, Lietuvoje negyvena, ramina gamtininkas, tačiau priduria, kad turime nemažai tokių, kurie mėgsta „užkrimsti“ laukuose esančiu derliumi ar įsisukti į namų drabužines, spinteles su kruopomis ir pan.
„Turime daug drugių kenkėjų, kurių vikšrai maitinasi kultūriniais augalais arba gadina mums maisto produktus, įsiveisia į kruopas, džiovintus vaisius“, - patikslina S. Gliaudys. Didžiausiu kenkėju jis įvardija kandį – yra kiliminės kandys, gadinančios kilimines dangas, yra tokių kandžių, kurios ėda drabužius ir pan.
„Turime ir drugelių, kurie kenkia mūsų maisto produktams. Pavyzdžiui, yra aruodinė kandis, kurios vikšrai maitinasi grūdais, jų gali užsiveisti sandėliuose ir padaryti daug žalos džiovintiems vaisiams, miltams. Tokius maisto produktus reikėtų kambaryje laikyti uždaroje taroje, geriausiai stiklinėje. Aruodinės kandys labai sparčiai veisiasi ir per pusę metų gali išsivystyti kelios jų generacijos“, - sakė lepidopterologas.
Laukuose daug derliaus gali nusiaubti kopūstiniai baltukai, kurie sudaro dideles kolonijas. Kovoje su šiais drugeliais padeda tik cheminės medžiagos.
Kopūstinis pelėdgalvis, anot pašnekovo, taip pat nemenkas priešas kopūstus auginantiems daržininkams. Yra drugelių, mėgstančių pagraužti vaismedžius. Pavyzdžiui, obuolinis vaisėdis - didelis obuolių mėgėjas.
„Daugiausiai žalos padaro kopūstinis baltukas. Visi kiti drugeliai masiškai neprisidaugina, tai nei morkoms, nei krapams ryškios žalos nepadaro“, - apibendrindamas kalbėjo S. Gliaudys.